Ar kada nors susimąstėte, kaip tikrinami moksliniai straipsniai, kuriuos skaitote, ir žurnalai, kuriais remiatės atlikdami tyrimus? Dažnai sutrinkame dėl to, ar ataskaita yra pagrįsta, ar tai tik išgalvotas darbas, tačiau jums nereikia nerimauti. Egzistuoja tokia recenzavimo sistema, vadinamoji peer review, kuri patikrina visus paskelbtus darbus. Būtent dėl šios priežasties moksliniai darbai visada laikomi itin svarbia naujovių dalimi. Išsamiau sužinokime, kas yra tarpusavio vertinimas ir tarpusavio vertinimo istorija šiame straipsnyje.
Kas yra tarpusavio vertinimas?
Ekspertinis vertinimas - tai kritinis vertinimo procesas, naudojamas akademinėse ir mokslinėse bendruomenėse, siekiant įvertinti mokslinių tyrimų darbų, straipsnių ar kitų mokslo darbų kokybę, pagrįstumą ir svarbą prieš juos paskelbiant. Tai yra esminė mokslinės leidybos proceso dalis, padedanti užtikrinti, kad skelbiami darbai atitiktų tam tikrus kokybės ir patikimumo standartus.
Kai mokslininkas ar tyrėjas pateikia savo darbą žurnalui ar konferencijai publikuoti, leidinio redaktorius paprastai nusiunčia rankraštį srities ekspertų grupei, vadinamai kolegomis arba recenzentais. Šie recenzentai paprastai yra tyrėjai arba mokslininkai, turintys patirties toje pačioje arba susijusioje srityje kaip ir recenzuojamas rankraštis.
Recenzentai kruopščiai įvertina pateiktą darbą, atsižvelgdami į jo mokslinį tikslumą, metodologiją, originalumą, pristatymo aiškumą ir etikos gairių laikymąsi. Jie gali įvertinti tyrimo planas, metodika, duomenų analizė ir rezultatų aiškinimas. Jie taip pat tikrina, ar darbas suteikia naujų žinių šioje srityje ir ar padarytos išvados pagrįstos pateiktais įrodymais.
Susijęs straipsnis: Kas yra recenzuojamas straipsnis ir kur jį galima rasti?
Tarpusavio vertinimo kilmė
Ekspertinio vertinimo ištakos siekia kelis šimtmečius, tačiau sunku nustatyti tikslią datą ar asmenį, kuris buvo ekspertinio vertinimo "tėvas". Laikui bėgant mokslinio darbo ekspertizės ir vertinimo praktika vystėsi.
Vienas iš pirmųjų užfiksuotų tarpusavio vertinimo pavyzdžių yra XVII a. Londono karališkoji draugija, 1660 m. įkurta mokslo draugija. Karališkoji draugija įdiegė sistemą, pagal kurią moksliniai rankraščiai, prieš juos publikuojant draugijos žurnale, buvo išdalijami kompetentingiems asmenims, kad šie juos įvertintų, Filosofiniai sandoriai. Ši ankstyvoji sistema padėjo pagrindus šiandien žinomam tarpusavio vertinimo procesui.
Tačiau svarbu pažymėti, kad įvairių formų tarpusavio vertinimo koncepcija egzistavo dar anksčiau. Pavyzdžiui, Islamo aukso amžiuje, kuris tęsėsi nuo VIII iki XIV a., mokslininkai, siekdami įvertinti religinių tekstų pagrįstumą ir autentiškumą, vykdė tarpusavio vertinimą, vadinamą ijma arba "mokslininkų sutarimu".
Tarpusavio vertinimo priešistorė
Ekspertinio vertinimo priešistorė plačiąja prasme siekia antikinį pasaulį, kai mokslininkai ir intelektualai dalijosi savo darbais su patikimais kolegomis ar mentoriais, kad gautų grįžtamąjį ryšį ir patvirtinimą. Tačiau laikui bėgant susiformavo oficialus tarpusavio vertinimo procesas, kaip mes jį suprantame šiandien. Štai keletas svarbiausių tarpusavio vertinimo priešistorės etapų:
Prieššviečiamasis laikotarpis
Prieš mokslo revoliuciją ir Apšvietos epochą mokslininkai, norėdami pasidalyti savo darbais su kolegomis ir gauti grįžtamąjį ryšį bei kritiką, rėmėsi asmeniniais tinklais ir susirašinėjimu. Šis neoficialus recenzavimo procesas leido užtikrinti kokybės kontrolę intelektualų sluoksniuose.
XVII a. mokslinės draugijos
XVII amžiuje tokios mokslo draugijos kaip Londono Karališkoji draugija (įkurta 1660 m.) ir Mokslų akademija Paryžiuje (įkurta 1666 m.) atliko svarbų vaidmenį plėtojant tarpusavio vertinimą. Šios draugijos įdiegė recenzavimo mechanizmus, pagal kuriuos pateiktus rankraščius vertino atrinkti draugijos nariai.
Žurnalo publikacijos
XVIII ir XIX a. atsiradus moksliniams žurnalams, atsirado labiau struktūrizuotas tarpusavio vertinimo metodas. Tokie žurnalai kaip "Philosophical Transactions of the Royal Society" ir "The Journal des Scavans pradėjo samdyti redaktorius ir recenzentus, kurie peržiūrėtų ir atrinktų straipsnius publikavimui. Tačiau, palyginti su šiuolaikiniais standartais, šis procesas tebebuvo gana neformalus.
Medicininis tarpusavio vertinimas
XIX a. medicinos draugijos ir žurnalai, pvz. The Lancet (įkurta 1823 m.) ir "New England Journal of Medicine (įkurta 1812 m.), atsižvelgdama į poreikį kontroliuoti medicininių tyrimų kokybę, įdiegė griežtesnius tarpusavio vertinimo procesus.
Plėtra po Antrojo pasaulinio karo
Po Antrojo pasaulinio karo smarkiai išaugo mokslinių tyrimų ir publikacijų skaičius. Dėl to buvo įsteigta daugiau specializuotų žurnalų ir pradėta labiau pasikliauti ekspertiniu vertinimu, kad būtų galima įvertinti didėjančią mokslinių darbų apimtį.
Kodėl tarpusavio vertinimas svarbus istorijoje?
Ekspertinis vertinimas istorijos srityje svarbus dėl kelių priežasčių, įskaitant šias:
Kokybės užtikrinimas
Tarpusavio vertinimas padeda užtikrinti istorinių tyrimų kokybę ir patikimumą. Tai griežtas vertinimo procesas, kurio metu šios srities ekspertai vertina istoriniuose tyrimuose naudojamą metodiką, šaltinius, analizę ir interpretaciją. Tai padeda nustatyti bet kokias tyrimų klaidas, šališkumą ar trūkumus, taip prisidedant prie bendro istorinių žinių tikslumo ir patikimumo.
Patikrinimas ir patvirtinimas
Tarpusavio vertinimas atlieka labai svarbų vaidmenį tikrinant istorinių teiginių tikslumą ir pagrįstumą. Istorikai, kurdami savo argumentus, remiasi pirminių ir antrinių šaltinių įrodymais, o tarpusavio vertinimo procesas padeda kruopščiai patikrinti šiuos šaltinius ir jiems analizuoti taikomus metodus. Šis tikrinimas padeda patikrinti pateiktų istorinių teiginių tikslumą ir prisideda prie istorinių tyrimų patvirtinimo.
Konstruktyvus grįžtamasis ryšys ir tobulinimas
Recenzentai autoriams teikia konstruktyvią grįžtamąją informaciją, nurodydami stipriąsias ir silpnąsias puses bei tobulintinas darbo sritis. Šis grįžtamasis ryšys leidžia istorikams patobulinti savo argumentus, iš naujo įvertinti savo interpretacijas ir sustiprinti savo tyrimus. Recenzavimas yra svarbus grįžtamasis ryšys, padedantis istorikams gerinti savo mokslinės veiklos kokybę ir poveikį.
Intelektiniai mainai ir bendradarbiavimas
Tarpusavio vertinimas skatina intelektualinius mainus ir bendradarbiavimą istorikų bendruomenėje. Recenzentai susipažįsta su kolegų darbais, dalijasi įžvalgomis, pateikia alternatyvias perspektyvas ir prisideda prie vykstančių mokslinių diskusijų. Šis bendradarbiavimu grįstas tarpusavio vertinimo aspektas gerina bendrą istorinių tyrimų kokybę ir prisideda prie šios srities žinių pažangos.
Kas yra PLOS?
PLOS reiškia Viešoji mokslo biblioteka. Tai pelno nesiekianti leidykla ir propagavimo organizacija, kurios tikslas - skatinti atvirą prieigą prie mokslinių ir medicininių tyrimų. PLOS buvo įkurta 2001 m., kad mokslinė literatūra būtų laisvai prieinama visuomenei ir taip būtų pašalintos kliūtys, trukdančios naudotis žiniomis ir jomis dalytis.
"PLOS" leidžia įvairių sričių atviros prieigos mokslinius žurnalus, apimančius tokias sritis kaip biologija, medicina, genetika, neurologija, ekologija ir kt. PLOS leidžia šiuos žurnalus: PLOS Biology, PLOS Medicine, PLOS Genetics, PLOS Computational Biology ir kt. Šiuose žurnaluose taikomi griežti tarpusavio vertinimo procesai, kad būtų užtikrinta skelbiamų mokslinių tyrimų kokybė ir vientisumas.
Vienas iš būdingų PLOS žurnalų bruožų yra jų įsipareigojimas užtikrinti atvirą prieigą. Atviroji prieiga reiškia, kad PLOS publikuojamais straipsniais gali laisvai naudotis visi norintys, be prenumeratos ar mokamos sienos apribojimų. Toks požiūris leidžia mokslininkams, akademikams, sveikatos priežiūros specialistams, politikos formuotojams ir plačiajai visuomenei be finansinių ar institucinių kliūčių gauti ir naudoti mokslinę informaciją.
Susijęs straipsnis: PLOS ONE poveikio faktoriaus tyrimas skatinant atvirąjį mokslą
Kuo skiriasi PLOS publikuotų recenzijų istorija?
PLOS (Public Library of Science) yra garsi atviros prieigos mokslinių žurnalų leidėja, o viena iš unikalių PLOS siūlomų funkcijų yra jos publikuojamų recenzijų istorija. Šia savybe jie skiriasi nuo tradicinių žurnalų, nes užtikrina tarpusavio vertinimo proceso skaidrumą ir atvirumą. Štai keletas svarbiausių aspektų, kuriais PLOS "Publikuota recenzavimo istorija" skiriasi nuo kitų žurnalų:
Skaidrumas
"PLOS Published Peer Review History" tikslas - didinti skaidrumą, kad skaitytojams būtų matomas visas recenzavimo procesas. Joje pateikiama visa straipsnio recenzavimo istorija, įskaitant recenzentų pastabas, autorių atsakymus ir redaktoriaus sprendimą. Šis skaidrumas leidžia skaitytojams matyti, kaip straipsnis vystėsi recenzavimo proceso metu.
Atvira prieiga
PLOS žurnalai yra atviros prieigos, o tai reiškia, kad jų turinys yra laisvai prieinamas visuomenei. Toks prieinamumas suteikia galimybę kiekvienam skaityti paskelbtus mokslinius tyrimus ir su jais susipažinti, taip skatinant platesnę sklaidą ir bendradarbiavimą.
Recenzento anonimiškumo parinktys
PLOS suteikia lankstumo dėl recenzentų anonimiškumo. Recenzentai gali pasirinkti pasirašyti savo recenzijas, todėl jų vardai ir pavardės gali būti atskleisti kartu su komentarais. Taip pat jie gali likti anonimiški, jei to pageidauja.
Bendruomenės dalyvavimas
"PLOS Published Peer Review History" skatina bendruomenės įsitraukimą ir diskusijas po publikavimo. Atvirai dalydamasi recenzavimo procesu, PLOS suteikia galimybę skaitytojams, mokslininkams ir ekspertams pateikti komentarus, klausimus ir papildomas įžvalgas po publikacijos, taip skatindama interaktyvesnę ir bendradarbiavimu paremtą mokslinę aplinką.
Straipsnis Poveikis
Kartu su "Publikuotų recenzijų istorija" PLOS žurnalai dažnai pateikia ir straipsnio lygmens metrikas bei altmetrikas, kurios parodo straipsnio poveikį ir pasiekiamumą, neapsiribojant tradiciniu citavimo skaičiumi. Šios metrikos gali apimti tokius duomenis, kaip straipsnio peržiūros, atsisiuntimai, paminėjimai socialiniuose tinkluose ir kt.
Apibendrinant galima teigti, kad ekspertinis vertinimas yra labai svarbi įvairių mokslo sričių, įskaitant gamtos, humanitarinius ir istorijos mokslus, leidybos proceso dalis. Jis yra mokslinių tyrimų kokybės užtikrinimo, tikrinimo ir tobulinimo mechanizmas. Kritiškai vertinant šios srities ekspertams, tarpusavio vertinimas padeda užtikrinti mokslinio darbo tikslumą, pagrįstumą ir patikimumą.
Taikydami tarpusavio vertinimą mokslininkai ir skaitytojai gali pasitikėti rengiamų ir skleidžiamų žinių griežtumu ir patikimumu, taip prisidėdami prie atitinkamų sričių pažangos.
Išskirtinis mokslinis turinys, sukurtas mokslininkų
Būdamas mokslininkas, galbūt kasdien dirbate, kad atliktumėte savo tyrimus. Kai reikia šiuos tyrimus pristatyti, reikia įdėti daugiau pastangų - nuo rašymo iki publikavimo žinomame žurnale. O kai turite kalbos, pateikimo ar infografikos kūrimo problemų, tampa dar sunkiau.
Nesijaudinkite, jei esate tokioje situacijoje, nes Mind the Graph yra jūsų pagalba. Mind the Graph - tai priemonė, kurioje pateikiamas išskirtinis mokslininkų sukurtas mokslinis turinys, ypač vaizdinė medžiaga ir infografikos. Užsiregistruokite nemokamai ir sužinokite daugiau.
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį
Išskirtinis aukštos kokybės turinys apie veiksmingą vaizdinį
bendravimas mokslo srityje.
