Rašant tiriamąjį darbą reikia atidžiai apsvarstyti daugybę veiksnių, įskaitant struktūrą, turinį ir kalbą. Vienas iš dažnų klausimų, kylančių rašant tiriamąjį darbą, yra tas, ar priimtina naudoti pirmojo asmens požiūrį. Nors tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, supratimas apie pirmojo asmens vartojimo privalumus gali padėti priimti pagrįstą sprendimą, kaip elgtis rašant tekstą. Šiame straipsnyje panagrinėsime pirmojo asmens vartojimą moksliniuose darbuose, taip pat aptarsime, kada jis tinkamas, kada jo reikėtų vengti, ir patarimus, kaip veiksmingai vartoti asmeninius įvardžius. 

Kas yra tiriamasis darbas?

Tiriamasis darbas - tai akademinis rašto darbas, kuriame autorius pateikia originalų tyrimą ar analizę tam tikra tema. Jame paprastai atliekami išsamūs tyrimai ir renkami duomenys iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, pirminių ir antrinių šaltinių. Tiriamojo rašto darbo tikslas - įnešti naujų žinių ar įžvalgų į nagrinėjamą sritį, parodyti autoriaus kompetenciją ir temos supratimą bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus ar išvadas. 

Moksliniai darbai paprastai turi tam tikrą struktūrą, įskaitant įvadas, literatūros apžvalga, metodika, rezultatai, diskusija ir išvados. Jie dažnai skelbiami akademiniuose žurnaluose arba pristatomi konferencijose ir yra esminė akademinių tyrimų proceso dalis.

Kas yra pirmojo asmens požiūrio taškas?

Pirmojo asmens požiūris - tai pasakojimo perspektyva, kai autorius arba kalbėtojas pasakoja istoriją arba pristato savo mintis ir patirtį, naudodamas asmeninius įvardžius, tokius kaip "aš", "aš", "mes" ir "mus". Tai rašymo būdas, tiesiogiai įtraukiantis skaitytoją į pasakotojo ar veikėjo patirtį. 

Pirmojo asmens požiūris dažniausiai naudojamas autobiografiniuose rašiniuose, asmeninėse esė ir memuaruose, nes leidžia rašytojui pasidalyti su skaitytoju savo asmenine patirtimi ir požiūriais. Jis taip pat gali būti naudojamas grožinėje literatūroje, kai pasakotojas arba pagrindinis veikėjas pasakoja istoriją iš savo perspektyvos, supažindindamas su savo mintimis, emocijomis ir motyvacija.

Ar galite naudoti "aš" moksliniame darbe?

Apskritai nerekomenduojama moksliniame darbe naudoti pirmojo asmens požiūrio taško arba "aš", nes formaliau naudoti trečiojo asmens požiūrį. Akademiniame rašto darbe daugiausia dėmesio skiriama objektyviai informacijai ir analizei, o ne asmeninei nuomonei ar patirčiai pateikti. "Aš" vartojimas gali reikšti subjektyvumą ar šališkumą ir pakenkti tyrimo patikimumui. 

Taigi, ar mokslinis darbas gali būti rašomas pirmuoju asmeniu? Tačiau gali būti tam tikrų šios taisyklės išimčių, pavyzdžiui, tam tikrose srityse arba kai rašoma apie asmeninę patirtį, susijusią su tyrimo tema. Visada svarbu patikrinti konkrečias tikslinės auditorijos ar leidėjo rekomendacijas ar lūkesčius prieš nusprendžiant, kokį stilių ir balsą naudoti tiriamajame darbe.

Kada reikėtų vengti vartoti pirmąjį asmenį?

Paprastai rekomenduojama vengti pirmojo asmens požiūrio taško akademiniuose ir profesiniuose rašiniuose, ypač oficialiuose, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų darbuose, akademinėse esė ir verslo ataskaitose. Štai keletas situacijų, kai geriau vengti vartoti pirmąjį asmenį:

  • Akademiniame rašto darbe tai gali reikšti subjektyvumą ar šališkumą ir pakenkti tyrimo patikimumui.
  • Verslo ar profesiniame rašinyje jis gali atrodyti pernelyg asmeniškas ar neformalus.
  • Techniniame rašinyje tai gali blaškyti skaitytojų, kurie ieško objektyvios informacijos, dėmesį arba juos klaidinti.
  • Rašant plačiajai auditorijai gali būti netinkama arba nebūtina vartoti asmeninių įvardžių, kad informacija būtų veiksmingai perteikta.
  • Tais atvejais, kai svarbu išlaikyti oficialų ar objektyvų toną, pavyzdžiui, rašant teisinius ar mokslinius straipsnius.

Kada vartoti pirmąjį asmenį?

Kai kuriose situacijose pirmojo asmens požiūris gali būti tinkamas ir veiksmingas. Pateikiame keletą pavyzdžių, kaip naudoti pirmąjį asmenį:

Asmeniniai pasakojimai

Rašant asmeninius pasakojimus ar memuarus, pirmasis asmuo gali būti tinkamas ir patrauklus skaitytojui, nes padeda perteikti unikalų rašytojo požiūrį ir patirtį.

Reflektyvus rašymas

Rašant refleksijos esė ar dienoraščio įrašus pirmuoju asmeniu galima perteikti rašytojo mintis, jausmus ir įžvalgas apie tam tikrą temą ar patirtį.

Mokslinis rašymas

Kai kuriuose moksliniuose raštuose, pavyzdžiui, socialinių ar humanitarinių mokslų atvejo tyrimuose ar moksliniuose darbuose, gali būti tikslinga vartoti pirmąjį asmenį, kad perteiktumėte tyrėjo dalyvavimą tyrime arba pabrėžtumėte tyrėjo požiūrio svarbą.

Įtikinamasis rašymas

Rašant įtikinamuosius rašinius ar nuomonių tekstus pirmuoju asmeniu rašytojo argumentai ir nuomonė gali būti įtikinamesni ir labiau įtikinami.

Kūrybinis rašymas

Poezijoje, grožinėje literatūroje ar kitose kūrybinio rašymo formose pirmojo asmens vartojimas gali padėti sukurti intymesnį ir asmeniškesnį ryšį tarp rašytojo ir skaitytojo.

Svarbu pažymėti, kad tai yra bendros gairės, o sprendimą dėl pirmojo asmens vartojimo visuomet reikėtų priimti atsižvelgiant į konkretų kontekstą ir auditoriją.

Trečiojo asmens įvardis mokslinių tyrimų knygoje

Ar gali mokslinis darbas būti rašomas pirmuoju asmeniu? Atsakymas į šį klausimą yra toks: trečiojo asmens požiūris paprastai naudojamas siekiant sukurti objektyvų ir nešališką toną. Tai reiškia, kad vengiama asmeninių įvardžių "aš", "tu" ir "mes", o pasirenkama objektyvesnė kalba, pavyzdžiui, "autorius", "tyrėjai" arba "dalyviai". 

Naudojant trečiojo asmens požiūrį, dėmesys sutelkiamas ne į autoriaus asmeninę patirtį ir nuomonę, o pabrėžiama tyrimo temos ir išvadų svarba. Tai taip pat padeda sukurti oficialesnį ir akademiškesnį toną, kuris tinka mokslinių tyrimų darbams. Trečiojo asmens požiūrio taško naudojimas gali padėti išvengti šališkumo ir prielaidų, kurių gali būti rašant pirmuoju ar antruoju asmeniu.

Asmeninių įvardžių vartojimo patarimai

Pateikiame keletą kitų patarimų, kaip vartoti asmeninius įvardžius raštuose:

Saikingai vartokite asmeninius įvardžius

Nors asmeniniai įvardžiai gali būti veiksmingi tam tikromis aplinkybėmis, paprastai geriausia juos vartoti saikingai, kad neatitrauktumėte skaitytojo dėmesio ir nesuklaidintumėte jo.

Keiskite įvardžius

Užuot nuolat vartoję "aš", pabandykite keisti asmeninius įvardžius ir prireikus vartoti "mes" arba "jūs". Tai gali padėti sukurti įdomesnį ir įtraukesnį toną.

Būkite nuoseklūs

Jei nuspręsite vartoti asmeninius įvardžius, nuosekliai juos vartokite visame kūrinyje. Venkite keisti pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį asmenį, nes tai gali trikdyti skaitytoją.

Patikrinkite gaires

Jei rašote tam tikrai auditorijai ar leidiniui, būtinai pasidomėkite jų gairėmis ar stiliaus vadovu, kad sužinotumėte, kaip tinkamai vartoti asmeninius įvardžius.

Apsvarstykite poveikį tonui ir patikimumui

Prieš vartodami asmeninius įvardžius, apsvarstykite, kaip jie paveiks jūsų rašinio toną ir patikimumą. Kai kuriais atvejais asmeninių įvardžių vartojimas gali padaryti jūsų rašinį patrauklesnį ir įdomesnį, o kitais atvejais gali pasirodyti pernelyg neformalus ar subjektyvus.

200+ iš anksto paruoštų gražių profesionalių infografikos šablonų

Mind the Graph yra platforma, skirta padėti mokslininkams kurti vizualiai įspūdingus ir veiksmingus pristatymus, plakatus ir publikacijas. Viena iš svarbiausių Mind the Graph išskirtinumo savybių - daugiau nei 200 iš anksto sukurtų gražių profesionalių infografikos šablonų biblioteka. Šie šablonai specialiai sukurti taip, kad atitiktų mokslininkų poreikius. Naudodamiesi šiais šablonais mokslininkai gali greitai ir lengvai kurti infografikas, kurios yra ir vizualiai patrauklios, ir moksliškai tikslios.

logotipas-užsisakyti

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Išskirtinis aukštos kokybės turinys apie veiksmingą vaizdinį
bendravimas mokslo srityje.

- Išskirtinis vadovas
- Dizaino patarimai
- Mokslo naujienos ir tendencijos
- Mokomosios medžiagos ir šablonai