Moksliniai tyrimai yra galingas įrankis, padedantis geriau pažinti mus supantį pasaulį. Nesvarbu, ar dirbate akademinėje bendruomenėje, pramonėje, ar viešajame sektoriuje, moksliniai tyrimai gali padėti priimti sprendimus, skatinti inovacijas ir pagerinti sudėtingų reiškinių supratimą. Tačiau mokslinių tyrimų vertė slypi ne tik surinktuose duomenyse, bet ir rezultatų interpretacijoje. Tinkamas tyrimų rezultatų interpretavimas yra labai svarbus norint gauti reikšmingų įžvalgų, padaryti tikslias išvadas ir informuoti apie ateities tyrimų kryptis. 

Šiame Mind the Graph straipsnyje suprasite pagrindinę mokslinių tyrimų rezultatų interpretavimo sąvoką. Straipsnyje bus aptarta tinkama duomenų tikrinimo, valymo ir redagavimo procedūra, taip pat kaip juos veiksmingai organizuoti, kad būtų lengviau interpretuoti.

Kaip interpretuojami mokslinių tyrimų rezultatai?

Tyrimo metu gautų duomenų interpretavimo ir įprasminimo procesas vadinamas tyrimo rezultatų interpretavimu. Jis apima duomenų dėsningumų, tendencijų ir sąsajų tyrimą, siekiant parengti patikimas išvadas ir padaryti prasmingas išvadas.  

Interpretacija yra labai svarbus tyrimo proceso etapas, nes ji padeda tyrėjams nustatyti rezultatų svarbą, susieti juos su esamomis žiniomis ir formuoti tolesnius tyrimo tikslus. Kruopštus mokslinių tyrimų rezultatų aiškinimas gali padėti garantuoti, kad rezultatai yra teisėti ir patikimi ir kad jie prisideda prie žinių plėtojimo tyrimo srityje. 

Norint interpretuoti mokslinių tyrimų rezultatus, reikia atlikti keletą etapų, įskaitant duomenų tikrinimą, valymą ir redagavimą, kad būtų užtikrintas jų tikslumas, ir tinkamą jų tvarkymą, kad interpretacija būtų paprastesnė. Norėdami ištirti duomenis ir gauti patikimas išvadas, tyrėjai turi taikyti tinkamus statistinius metodus. Be to, jie turi apsvarstyti platesnes savo rezultatų pasekmes ir jų taikymą kasdieniuose scenarijuose. 

Labai svarbu nepamiršti, kad tikslių išvadų darymas ir prasmingų išvadų darymas yra kartotinis procesas, kurį reikia nuodugniai ištirti. 

Duomenų tikrinimo, valymo ir redagavimo procesas

Duomenų tikrinimo, valymo ir redagavimo procesą galima suskirstyti į tris etapus: atranka, diagnostika ir gydymas. Kiekvieno etapo tikslas ir užduotys, skirtos duomenų tikslumui ir patikimumui patikrinti, yra skirtingi. 

Atrankos etapas

Atrankos procesas susideda iš pirmojo duomenų patikrinimo, kurio metu ieškoma klaidų ar anomalijų. Tai gali būti pagrindinės aprašomosios statistikos atlikimas, duomenų pasiskirstymo peržiūra ir trūkstamų reikšmių nustatymas. Šio etapo tikslas - atrasti bet kokias su duomenimis susijusias problemas, kurias reikia tirti toliau.

Diagnostikos etapas

Diagnostiniame etape atliekama išsamesnė duomenų peržiūra, siekiant nustatyti konkrečias problemas, kurias reikia spręsti. Tokio etapo pavyzdžiai - išskirčių nustatymas, kintamųjų tarpusavio ryšių tyrimas ir duomenų anomalijų pastebėjimas. Šio etapo tikslas - nustatyti bet kokias su duomenimis susijusias problemas ir pasiūlyti tinkamus gydymo būdus.

Gydymo etapas

Gydymo etape imamasi veiksmų diagnostikos etape nustatytiems sunkumams pašalinti. Tai gali apimti nukrypimų pašalinimą, trūkstamų reikšmių užpildymą, duomenų transformavimą ir redagavimą. Šio etapo tikslas - užtikrinti, kad duomenys būtų patikimi, tikslūs ir tinkamo formato analizei atlikti.

Tyrėjai gali užtikrinti, kad jų duomenys būtų kokybiški ir tinkami analizei, taikydami struktūrizuotą duomenų tikrinimo, valymo ir redagavimo metodą.

Kaip organizuoti duomenų rodymą ir aprašymą?

Duomenų rodymo ir aprašymo organizavimas yra dar vienas svarbus tyrimo rezultatų analizės etapas. Duomenų pateikimo forma turi didelę įtaką tam, kaip greitai jie gali būti suprasti ir interpretuoti. Toliau pateikiama keletas geriausios duomenų pateikimo ir aprašymo organizavimo praktikos pavyzdžių.

Geriausia kokybinių duomenų naudojimo praktika:

  • Naudokite citatas ir anekdotus: Naudokite dalyvių citatas ir anekdotus, kad iliustruotumėte pagrindines duomenų temas ir modelius.
  • Sugrupuokite panašius atsakymus: Panašūs atsakymai turėtų būti sugrupuoti, kad būtų galima rasti pagrindines duomenų temas ir dėsningumus.
  • Naudokite lenteles: Lentelės, skirtos pagrindinėms temoms, kategorijoms ar subkategorijoms, kurias atskleidė duomenys, išdėstyti ir apibendrinti.
  • Naudokite skaičius: Skaičiai, pavyzdžiui, diagramos ar grafikai, gali padėti vizualizuoti duomenis ir pastebėti dėsningumus ar tendencijas.
  • Pateikite kontekstą: Prieš pristatydami išvadas, paaiškinkite tiriamo mokslinių tyrimų projekto temą ar hipotezę ir visą svarbią pagrindinę informaciją.
  • Vartokite paprastą ir tiesioginę kalbą: Apibūdindami pateikiamus duomenis, vartokite aiškią ir glaustą kalbą.

Geriausia kiekybinių duomenų naudojimo praktika:

  • Naudokite atitinkamas diagramas ir grafikus: Pasirinkite tinkamą diagramą ar grafiką, atitinkančią pateikiamus duomenis. Pavyzdžiui, stulpelinė diagrama gali būti ideali kategoriniams duomenims, tačiau sklaidos diagrama gali būti tinkama tolydiems duomenims.
  • Paženklinkite ašis ir pateikite legendą: Paženklinkite diagramos ar grafiko ašis ir pridėkite legendą, kurioje paaiškinami visi naudojami simboliai ar spalvos. Taip skaitytojams bus lengviau suprasti pateiktą informaciją.
  • Pateikite kontekstą: Suteikite pateiktiems duomenims kontekstą. Tai gali būti trumpa nagrinėjamo tyrimo klausimo ar hipotezės santrauka, taip pat bet kokia susijusi pirminė informacija.
  • Vartokite aiškią ir glaustą kalbą: Apibūdindami pateikiamus duomenis, vartokite aiškią ir glaustą kalbą. Venkite techninio žargono ar sudėtingos kalbos, kurią skaitytojams gali būti sunku suprasti.
  • Pabrėžkite svarbius rezultatus: Pabrėžkite vertas dėmesio pateiktų duomenų išvadas. Vienas iš pavyzdžių - tendencijų, modelių ar esminių skirtumų tarp grupių nustatymas.
  • Sukurkite suvestinę lentelę: Pateikite suvestinę lentelę, kurioje paaiškinami pateikti duomenys. Galima pateikti pagrindinius duomenis, tokius kaip vidurkiai, medianos ir standartiniai nuokrypiai.

3 Patarimai, kaip interpretuoti mokslinių tyrimų rezultatus

Toliau pateikiame keletą svarbiausių patarimų, kurių reikėtų nepamiršti interpretuojant tyrimų rezultatus:  

  1. Turėkite omenyje savo tyrimo klausimą: Svarbiausias patarimas aiškinant rezultatus - nepamiršti savo tyrimo klausimo. Jūsų interpretacija turėtų būti orientuota į tyrimo klausimo sprendimą, o visa analizė turėtų būti nukreipta šia linkme.
  2. Apsvarstykite alternatyvius paaiškinimus: Labai svarbu apsvarstyti alternatyvius rezultatų paaiškinimus. Paklauskite savęs, ar kitos aplinkybės gali turėti įtakos jūsų rezultatams, ir atidžiai jas įvertinkite. Tai gali padėti užtikrinti, kad jūsų aiškinimas būtų pagrįstas įrodymais, o ne prielaidomis ar šališkumu. 
  3. Susieti rezultatus su kontekstu: Palyginkite rezultatus su anksčiau atliktais atitinkamos temos tyrimais. Tai gali padėti nustatyti tendencijas, dėsningumus ar neatitikimus, kurių kitu atveju nebūtumėte pastebėję, ir padėti pagrindą tolesniems tyrimams. 

Laikydamiesi šių trijų patarimų galite užtikrinti, kad jūsų duomenų interpretacija bus teisinga, naudinga ir tinkama jūsų tyrimo temai bei platesniam jūsų tyrimų srities kontekstui.

Profesionalus ir individualus jūsų leidinių dizainas

Mind the Graph yra sudėtingas įrankis, kuris suteikia profesionalius ir pritaikomus mokslinių leidinių dizainus. Padidinkite vizualinį savo tyrimų poveikį naudodami patrauklius vaizdus, diagramas ir grafikus. Naudodamiesi Mind the Graph galite tiesiog sukurti vizualiai patrauklius ir informatyvius leidinius, kurie sudomintų auditoriją ir sėkmingai paaiškintų tyrimo rezultatus.

logotipas-užsisakyti

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Išskirtinis aukštos kokybės turinys apie veiksmingą vaizdinį
bendravimas mokslo srityje.

- Išskirtinis vadovas
- Dizaino patarimai
- Mokslo naujienos ir tendencijos
- Mokomosios medžiagos ir šablonai