Savarankiškas citavimas: Mind the Graph tinklaraštis

Akademiniame rašto darbe reikia nurodyti šaltinius, kad būtų pateikti argumentų ir idėjų įrodymai. Akademiniame rašyme dažnai naudojamas savicitavimas, t. y. savo darbo citavimas. Tačiau tai gali būti prieštaringai vertinama praktika, todėl ją taikant reikia atsižvelgti į etinius aspektus. Šiame straipsnyje nagrinėsime savicitavimo apibrėžtį, jo naudojimo priežastis ir strategijas, kaip jo išvengti. Taip pat aptarsime savicitavimo poveikį mokslinių tyrimų kokybei ir akademiniam sąžiningumui.

Kas yra savicitavimas?

Savicitavimas yra įprasta akademinio rašymo praktika, kai naujoje publikacijoje cituojamas anksčiau publikuotas darbas. Tai gali būti straipsnių, knygų, knygų skyrių, konferencijų pranešimų ar bet kokio kito tipo leidinių, kurių autorius yra rašytojas, citavimas. Savicitavimas gali būti atliekamas tekste arba literatūros sąraše. Pagrindinis savicitavimo tikslas - nustatyti ryšį tarp dabartinių rašytojo tyrimų ir jo ankstesnių darbų. Ji gali būti naudojama siekiant remtis ankstesnėmis išvadomis, sustiprinti argumentus arba parodyti rašytojo tyrimų tęstinumą.

Savicitavimo priežastys

Savicitavimas gali būti naudojamas tam tikrais tikslais, įskaitant:

Remiantis ankstesniais rezultatais: Savicitavimas gali būti naudojamas norint parodyti, kaip rašytojo naujas tyrimas remiasi jo ankstesniu darbu. Cituodami savo darbą, rašytojai gali parodyti ryšį tarp dabartinio tyrimo ir ankstesnių išvadų.
Stiprinantys argumentai: Savicitavimas gali būti naudojamas naujoje publikacijoje pateiktiems argumentams pagrįsti. Cituodami savo darbus, autoriai gali pateikti papildomų įrodymų savo teiginiams pagrįsti.
Tęstinumo demonstravimas: Savicitavimas gali būti naudojamas rašytojo tyrimų tęstinumui įrodyti. Cituodami savo darbus, rašytojai gali parodyti, kaip jų tyrimai vystėsi laikui bėgant.

Savicitavimo etika

Etinis savicitavimas reikalauja, kad autoriai cituotų savo darbus tik tada, kai jie yra svarbūs ir būtini šios publikacijos argumentams pagrįsti. Ji turi būti skaidriai pažymėta ir pagrįsta aukštos kokybės moksliniais tyrimais.

Savicitavimo privalumai ir trūkumai

Kai kurie savicitavimo privalumai:

Patikimumo nustatymas: Savicitavimas gali padėti įrodyti autoriaus kompetenciją tam tikroje srityje ir padidinti jo, kaip tyrėjo, patikimumą.
Mokslinių tyrimų darbotvarkės kūrimas: Savicitavimas gali būti veiksmingas būdas kurti mokslinių tyrimų darbotvarkę, nes sujungia kelis darbus ir nustato aiškią mokslinių tyrimų trajektoriją.
Geresnis matomumas: Savicitavimas gali padidinti autoriaus darbo matomumą ir padėti įtvirtinti jo reputaciją toje srityje.

Kai kurie savicitavimo trūkumai:

Pernelyg didelis pasitikėjimas savo darbu: Pernelyg dažnas savicitavimas gali sudaryti įspūdį, kad autorius nesidomi platesne savo srities literatūra.
Savo darbo svarbos išpūtimas: Savicitavimas gali sudaryti įspūdį, kad autorius yra pernelyg susikoncentravęs į savo tyrimus ir nesidomi kitų savo srities specialistų darbais.
kenkia citavimo proceso vientisumui: Savicitavimas gali būti vertinamas kaip bandymas padidinti savo citavimų skaičių, o tai gali pakenkti citavimo proceso patikimumui.

Kaip savicitavimas veikia akademinį sąžiningumą

Savicitavimas gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį akademiniam sąžiningumui. Tai gali būti teisėtas ir tinkamas būdas pripažinti ankstesnių darbų indėlį, nustatyti mokslinių tyrimų trajektoriją ir parodyti kompetenciją tam tikroje srityje. Kita vertus, savicitavimu gali būti piktnaudžiaujama, todėl kyla abejonių dėl akademinio sąžiningumo ir mokslinių tyrimų objektyvumo.

Štai keletas būdų, kaip savicitavimas gali paveikti akademinį sąžiningumą:

Šališkumas: Dėl savicitavimo gali atsirasti šališkumas, susijęs su autoriaus darbu, todėl gali trūkti objektyvumo ir iškreiptai atspindėti srities padėtį. Tai gali pakenkti tyrimo patikimumui ir kelti klausimų dėl jo pagrįstumo.
Manipuliavimas: Savicitavimas gali būti vertinamas kaip būdas manipuliuoti citavimo rodikliais ir didinti autoriaus žinomumą, o ne kaip teisėtas būdas pripažinti ankstesnį darbą. Dėl to gali kilti abejonių dėl akademinio sąžiningumo ir etiško elgesio.
Pernelyg didelis savęs citavimas: Pernelyg gausus savicitavimas gali rodyti nepakankamą dalyvavimą platesnėje srityje ir gali būti vertinamas kaip bandymas padidinti citavimo rodiklius, o ne kaip nuoširdus dalyvavimas kitų autorių darbe. Tai gali pakenkti mokslinių tyrimų patikimumui ir sumažinti jų poveikį.
Pagrindimas: Savicitavimas turėtų būti pateisinamas tikru poreikiu remtis ankstesniu darbu, o ne siekiu propaguoti savo idėjas. Autoriai turėtų atidžiai apsvarstyti, ar jų pačių darbas yra geriausias šaltinis jų argumentams pagrįsti ir tyrimo kontekstui pateikti.

Savicitavimo vengimo būdai

Nors savicitavimas gali būti naudingas akademiniame rašto darbe, svarbu vengti pernelyg pasikliauti savo darbu. Štai keletas strategijų, kaip sumažinti savicitavimą:

Savicitavimo mažinimo strategijos

Naudokite įvairius šaltinius

Norint išvengti pernelyg didelio pasikliovimo savo darbu, svarbu akademiniame rašto darbe naudoti įvairius šaltinius. Tai gali būti literatūros apžvalgos, empiriniai tyrimai ir kitų rūšių publikacijos, susijusios su tyrimo klausimu.

Naudokite trečiojo asmens nuorodas

Užuot citavę save, rašytojai gali naudoti trečiojo asmens nuorodas, kad apibūdintų savo ankstesnį darbą. Pavyzdžiui, užuot sakęs "Mano ankstesniame tyrime...", rašytojas gali sakyti "Smith (2010) nustatė, kad...".

Apsvarstykite ankstesnio darbo svarbą

Prieš cituodami savo darbą, autoriai turėtų apsvarstyti, ar jis tikrai susijęs su tyrimo klausimu. Jei taip nėra, geriau apskritai vengti savicitavimo.

Geriausia šaltinių citavimo praktika

Cituojant šaltinius svarbu laikytis geriausios praktikos, kad būtų išlaikytas akademinis sąžiningumas. Štai kelios šaltinių citavimo praktikos:

tiksliai nurodyti šaltinius: Svarbu tiksliai cituoti šaltinius, kad būtų įvertintas originalus autorius ir išvengta plagijavimo.
Nuoseklus citavimo stilius: Naudojant nuoseklų citavimo stilių visame darbe, skaitytojams bus lengviau rasti cituojamus šaltinius ir pagerės bendras darbo skaitomumas.
Pateikiamas literatūros sąrašas: Referato pabaigoje būtina pateikti literatūros sąrašą, kad skaitytojams būtų pateiktas išsamus referate cituotų šaltinių sąrašas.

Savicitavimo poveikis mokslinių tyrimų kokybei

Savicitavimas gali turėti įtakos mokslinių tyrimų kokybei. Jei savicitavimas naudojamas per dažnai arba netinkamai, jis gali pakenkti autoriaus tyrimų patikimumui. Tačiau jei savicitavimas naudojamas tinkamai, jis gali sustiprinti rašytojo argumentus ir parodyti jo tyrimų tęstinumą.

Vienas iš galimų savicitavimo privalumų yra tas, kad jis gali padėti nustatyti rašytojo kompetenciją tam tikroje srityje. Cituodami savo darbus, rašytojai gali parodyti, kad išmano tam tikrą temą ir prisideda prie jos plėtojimo. Tai gali būti ypač svarbu pradedantiesiems tyrėjams, kurie bando įsitvirtinti savo srityje.

Dar vienas galimas savicitavimo privalumas yra tas, kad jis gali padėti padidinti rašytojo citatų skaičių. Nors citavimų skaičius nėra vienintelis mokslinių tyrimų poveikio rodiklis, jis dažnai naudojamas kaip rašytojo mokslinių tyrimų poveikio rodiklis. Cituodami savo darbus rašytojai gali padidinti savo citavimų skaičių, o tai gali būti naudinga jų akademinei karjerai.

Tačiau svarbu pažymėti, kad citavimų skaičius neturėtų būti pagrindinė savicitavimo motyvacija. Savicitavimas turėtų būti naudojamas tik tada, kai jis yra svarbus ir tinkamas tyrimo klausimui spręsti.

Jūsų kūriniai paruošti per kelias minutes!

Mind the Graph yra mokslinė platforma, padedanti mokslininkams kurti veiksmingą ir patrauklų vaizdinį turinį savo darbams. Naudodamiesi patogia naudotojo sąsaja ir iš anksto parengtais šablonais, mokslininkai gali per kelias minutes sukurti savo pritaikytas infografikas, plakatus ir kitą vaizdinę medžiagą.