Misijos į Mėnulį jau daugelį metų kelia susižavėjimą ir tyrinėjimus. Su kiekviena misija įgyjame vis daugiau žinių apie Mėnulį ir jo panaudojimo galimybes. Nors pirmoji misija į Mėnulį buvo surengta 1969 m., susidomėjimas Mėnuliu nesumažėjo ir nuo to laiko buvo surengta keletas misijų.
Mėnulis visuomet traukė žmonių vaizduotę, o dabar, tobulėjant technologijoms, jį galime tyrinėti išsamiau. Misijos į Mėnulį yra labai svarbios siekiant suprasti Mėnulio paviršių, aplinką ir išteklius. Mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip pagerinti žinias apie Mėnulį ir kaip jas panaudoti gyvybei Žemėje.
Šiame straipsnyje sužinosite daugiau informacijos apie misijas į Mėnulį ir pamatysite jas iš mūsų mokslinių iliustracijų perspektyvos.
Kiek misijų buvo surengta į Mėnulį?
Nuo pirmųjų bandymų pasiekti Mėnulį iki šiol į natūralųjį Žemės palydovą buvo surengta daugiau kaip 100 misijų. Tačiau ne visos misijos buvo sėkmingos, o keli bandymai baigėsi nesėkme.
Kiek kartų žmonės skrido į Mėnulį?
Iš viso į Mėnulį buvo surengtos 24 pilotuojamos misijos, iš kurių šešios sėkmingai nusileido ant Mėnulio paviršiaus. Visos šešios pilotuojamos misijos buvo NASA "Apollo" programos dalis, o paskutinė sėkminga misija buvo 1972 m. "Apollo 17".
Be pilotuojamų misijų, į Mėnulį buvo surengta daugybė nepilotuojamų misijų - tiek sėkmingų, tiek nesėkmingų. Šias misijas vykdė įvairios kosmoso agentūros, įskaitant NASA, Sovietų Sąjungos kosmoso programą ir Kinijos nacionalinę kosmoso administraciją. Tarp žymiausių nepilotuojamų misijų į Mėnulį paminėtinos 1959 m. Sovietų Sąjungos misijos "Luna 1" ir "Luna 2", septintajame dešimtmetyje NASA vykdytos "Surveyor" misijos ir neseniai Kinijos vykdytos "Chang'e" misijos.
Kiek šalių vaikščiojo Mėnulyje?
Iš viso tik trims šalims pavyko nuskraidinti erdvėlaivius į Mėnulį ir surengti ten misijas su įgula. Pirmoji tai pavyko Jungtinėms Valstijoms, kurios 1969 m. įvykdė istorinę misiją "Apollo 11", o po to iki 1972 m. surengė dar penkias "Apollo" misijas. Sovietų Sąjunga, dabar žinoma kaip Rusija, į Mėnulį pasiuntė kelis nepilotuojamus erdvėlaivius, įskaitant pirmąjį sėkmingą minkštąjį nusileidimą 1966 m., tačiau jų pilotuojamos misijos niekada neperžengė Žemės orbitos ribų.
Galiausiai 2013 m. Kinija tapo trečiąja šalimi, kuriai pavyko sėkmingai nuskraidinti erdvėlaivį į Mėnulį (misija "Chang'e 3"), ir nuo to laiko išsiuntė dar kelias misijas Mėnulio paviršiui tyrinėti. Kol kas šios trys šalys išlieka vienintelės, sėkmingai išsilaipinusios Mėnulyje ir jį tyrinėjusios.
Sėkmingos pilotuojamos misijos į Mėnulį
Norėdami iš naujo pažvelgti į misijas į Mėnulį, pateikėme 6 naujas iliustracijas, vaizduojančias kiekvieną iš sėkmingų misijų, kurias visas jau galite rasti mūsų galerijoje. Visas šias misijas 1969-1972 m. vykdė NASA pagal "Apollo" programą.
1 misija: "Apollo 11" (1969 m.)
Pirmoji misija į Mėnulį buvo istorinė misija "Apollo 11", kurią 1969 m. liepos 16 d. pradėjo NASA. Erdvėlaivio įgulą sudarė trys astronautai: Vadas Neilas Armstrongas, Mėnulio modulio pilotas Edvinas "Buzzas" Aldrinas ir vadavietės modulio pilotas Maiklas Kolinsas. Ši misija vainikavo dešimtmetį trukusias NASA pastangas išlaipinti žmones Mėnulyje ir saugiai grąžinti juos į Žemę.
Po maždaug 240 000 mylių kelionės Mėnulio modulis, pavadintas "Ereliu", atsiskyrė nuo komandinio modulio ir liepos 20 d. nusileido ant Mėnulio paviršiaus. Ši misija tapo svarbiu žmogaus kosmoso tyrinėjimo pasiekimu ir davė pradžią naujai mokslinių atradimų ir Saulės sistemos tyrinėjimo erai.
2 misija: "Apollo 12" (1969 m.)
"Apollo 12" buvo paleistas 1969 m. lapkričio 14 d., praėjus vos keliems mėnesiams po istorinės "Apollo 11" misijos. Pagrindinis misijos tikslas buvo toliau tyrinėti Mėnulio paviršių ir atlikti mokslinius tyrimus.
Įgula du kartus vaikščiojo po Mėnulį, rinko uolienų ir dirvožemio mėginius ir įrengė mokslinius prietaisus. Misija buvo sėkminga, ir 1969 m. lapkričio 24 d. astronautai grįžo į Žemę. "Apollo 12" pasiekimai padėjo padėti pagrindus tolesniems Mėnulio tyrimams ir pagilino mūsų supratimą apie artimiausią dangaus kaimyną.
3 misija: "Apollo 14" (1971 m.)
"Apollo 14" buvo trečioji sėkminga NASA nusileidimo Mėnulyje misija, pradėta 1971 m. sausio 31 d. Erdvėlaivio įgulą sudarė vadas Alanas Šepardas, Mėnulio modulio pilotas Edgaras Mičelas ir vadavietės modulio pilotas Stiuartas Roosa.
Pagrindinis misijos tikslas buvo surinkti uolienų ir dirvožemio mėginių iš Fra Mauro aukštumų regiono Mėnulyje, kuris, kaip manoma, yra vulkaninė sritis, ir atlikti keletą mokslinių eksperimentų. Pasivaikščiojimų Mėnulyje metu įgula surinko daugiau kaip 90 kg mėginių, įrengė mokslinius prietaisus ir atliko seisminius eksperimentus.
4 misija: "Apollo 15" (1971 m.)
"Apollo 15" pateikė neįkainojamų duomenų, kurie pagilino mūsų supratimą apie Mėnulio kilmę, evoliuciją ir geologinę istoriją bei sudarė sąlygas sudėtingesniems ateities tyrimams. Jų misija buvo skirta Mėnulio geologijai pažinti ir sudėtingesniems moksliniams eksperimentams Mėnulio paviršiuje atlikti.
Trijų pasivaikščiojimų Mėnulyje metu jie naudojo Mėnuleigį, kad įveiktų didesnį atstumą ir surinktų daugiau kaip 170 kg uolienų ir dirvožemio mėginių - tai didžiausias Mėnulio misijos metu surinktų mėginių kiekis. Tuo tarpu kitas įgulos narys skriejo virš jų, atlikdamas eksperimentus ir fiksuodamas vaizdus didelės raiškos kamera.
5 misija: "Apollo 16" (1972 m.)
Penktoji misija, nusileidusi Mėnulyje, buvo 1972 m. balandžio 16 d. NASA paleista "Apollo 16". Pagrindinis misijos tikslas buvo ištirti Mėnulio aukštumas ir atlikti mokslinius Mėnulio geologijos eksperimentus.
Jie surinko daugiau kaip 200 kilogramų uolienų ir dirvožemio mėginių ir atliko keletą eksperimentų, o "Mattingly" skriejo virš jų. Misija buvo sėkminga ir suteikė naujų vertingų duomenų apie Mėnulio sudėtį ir istoriją.
6 misija: "Apollo 17" (1972 m.)
Paskutinė sėkminga misija į Mėnulį buvo 1972 m. gruodžio 7 d. NASA paleista "Apollo 17". Jos pagrindinis tikslas buvo atlikti išsamų geologinį tyrimą Mėnulio Tauro ir Litro slėnio regione. Įgula Mėnulio paviršiuje praleido daugiau kaip 22 valandas, o kiti jos nariai liko Mėnulio orbitoje, atlikdami eksperimentus ir fotografuodami Mėnulio paviršių.
Misija buvo visiškai sėkminga, o grįžę žmonės gavo daug naujos informacijos apie Mėnulio geologiją, mineralogiją ir istoriją. Tai buvo paskutinė pilotuojama NASA misija į Mėnulį. Nuo "Apollo" programos pabaigos į Mėnulį negrįžo nė viena pilotuojama misija, tačiau artimiausiais metais planuojama rengti būsimas pilotuojamas misijas į Mėnulį.
Visas šias naujojo Mėnulio misijos iliustracijas galite rasti mūsų galerija.
Šiuolaikinės misijos į Mėnulį: dabartinis scenarijus
Viena iš naujausių misijų į Mėnulį - 2020 m. Kinijos paleista "Chang'e-5" misija. Misija buvo sėkminga, ir jos metu buvo atgabenti Mėnulio paviršiaus grunto mėginiai. Mėginiai buvo tiriami siekiant geriau suprasti Mėnulio susidarymą ir jo geologinę istoriją. Ši misija buvo reikšmingas Kinijos pasiekimas ir tapo svarbiu jos kosmoso tyrimų programos etapu.
Kita daug dėmesio sulaukusi misija į Mėnulį buvo NASA pradėta programa "Artemis". Šia programa siekiama iki 2024 m. vėl išlaipinti žmones Mėnulyje ir tikimasi, kad ji turės didelės įtakos kosmoso tyrimams. Tikimasi, kad programa "Artemis" padės geriau suprasti Mėnulio išteklius, jo aplinką ir panaudojimo galimybes. Naudodamiesi šia programa galėtume sukurti technologijas, kurios leistų mums gyventi Mėnulyje ir naudoti jo išteklius.
Kitos NASA misijos: Artemis programa
Programoje "Artemidė" suplanuotos kelios misijos, kiekviena iš jų skirta konkretiems tikslams pasiekti. Pirmoji misija, "Artemis I", buvo paleista be įgulos 2021 m., o jos tikslas buvo išbandyti "Space Launch System" ir erdvėlaivį "Orion". Tikimasi, kad antroji misija, "Artemis II", bus misija su įgula, kuri netrukus, 2024 m., apskries Mėnulį. Tikimasi, kad trečioji misija, "Artemis III", leis žmonėms išsilaipinti Mėnulio paviršiuje. Šios misijos yra svarbus žingsnis į priekį mūsų Mėnulio tyrinėjimo srityje, ir tikimasi, kad jos padės mums daugiau sužinoti apie Mėnulio potencialą.
Be programos "Artemis", artimiausiu metu į Mėnulį planuojamos dar kelios misijos. 2023 m. startuosianti VIPER misija siekia ištirti Mėnulio pietų ašigalio regioną ir ieškoti vandens ledo. Pagal CLPS programą taip pat tikimasi įvykdyti kelias misijas į Mėnulį, o šių misijų metu daugiausia dėmesio bus skiriama naudingųjų krovinių pristatymui į Mėnulio paviršių.
Šiuolaikinių misijų į Mėnulį svarba
Misijos į Mėnulį yra labai svarbios, kad suprastume Mėnulį ir jo panaudojimo galimybes. Kiekviena misija suteikia daugiau žinių apie Mėnulio paviršių, aplinką ir išteklius. Šios žinios gali būti panaudotos kuriant technologijas, kurios leis mums gyventi Mėnulyje ir naudoti jo išteklius. Mėnulis yra vertingas išteklius ir gali mums padėti keliais būdais.
Vienas iš būdų, kaip Mėnulis gali būti naudojamas kosmoso tyrimams. Turėdami Mėnulį kaip bazę, galėtume rengti misijas į kitas planetas ir išsamiau tyrinėti visatą. Mėnulio ištekliai taip pat galėtų būti naudojami kosminiams laivams ir kitoms kosmoso tyrimams reikalingoms technologijoms kurti. Turėdami bazę Mėnulyje, galėtume kurti technologijas, kurios padarytų kosmoso tyrimus prieinamesnius ir ekonomiškesnius.
Grafiškai atvaizduokite savo tyrimus naudodami Mind the Graph
Bet kokius sudėtingus duomenis paverskite gražiomis ir lengvai suprantamomis infografikomis. Didžiausių pasaulyje moksliškai tikslių iliustracijų derinimas su paprastomis dizaino priemonėmis - tai paslaptis, padėsianti jūsų mokslinį darbą padaryti aktualesnį ir prieinamesnį auditorijai. Prenumeruokite Mind the Graph ir pradėkite tyrinėti mūsų įrankį.
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį
Išskirtinis aukštos kokybės turinys apie veiksmingą vaizdinį
bendravimas mokslo srityje.