Jei esate tyrėjas ar magistrantas, turėjote susidurti su šiuo paprastu, bet labai svarbiu terminu - tezės. Ji labai svarbi jūsų karjerai, nes joje apibendrinamas jūsų tiriamasis darbas ir pateikiamas taip, kad skaitytojai galėtų suprasti ir įvertinti jūsų išvadas.

Tačiau disertacijos rašymas gali būti varginanti užduotis ir daugeliui gali kilti sunkumų. Kad tai išspręstumėte, padėsime jums suprasti disertaciją ir jos tipus, kartu nušviesdami numanomą disertaciją ir jos rašymo žingsnius.

Kas yra disertacija?

Disertacija - tai parengta ataskaita arba mokslinis darbas, kuriame pristatomi unikalūs tyrėjo tyrimai, tyrinėjimai ar atradimai tam tikra tema ar klausimu. Paprastai baigiamąjį darbą rašo magistrantūros studentas, kaip dalį savo studijų programos, pavyzdžiui, magistro ar daktaro laipsnio.

Disertaciją paprastai sudaro keli skyriai: įvadas, kuriame išdėstomas tyrimo klausimas, literatūros apžvalga, kurioje apibendrinami ankstesni darbai šia tema, metodologijos skyrius, kuriame aprašomi taikyti tyrimo metodai, rezultatų skyrius, kuriame aprašomi tyrimo rezultatai, ir išvados, kuriose paaiškinamos pagrindinės disertacijos mintys ir pabrėžiama bet kokia išvada.

Disertacija rašoma siekiant plėtoti studijų sritį, parodyti tyrėjo kompetenciją ir jo gebėjimą savarankiškai studijuoti. Profesorių ar dalyko ekspertų komitetas dažnai peržiūri disertaciją, kad pateiktų atsiliepimus ir nustatytų, ar ji atitinka studijų programos reikalavimus, ar ne.

Aiškios ir netiesioginės tezės

Gilinantis į temą, tezės paprastai rašomos dviem būdais: Aiškiai ir netiesiogiai. Abu jie turi didžiulę reikšmę sprendžiant, koks bus turinys, nes jų negalima naudoti atsitiktinai. Tai priklauso nuo pasirinktos temos.

Aiški tezė - tai trumpas, tikslus teiginys, kuriuo išreiškiamas pagrindinis rašytojo argumentas arba esė ar kito rašto darbo mintis. Toks tezės teiginys, kuris paprastai būna įžangos pabaigoje, nepalieka vietos interpretacijoms.

Kita vertus, numanoma tezė - tai tezė, kuri nėra aiškiai išdėstyta rašto darbe, bet yra užuomina arba siūloma per kalbą, pagalbines detales ir kitus elementus. Pagrindinę kūrinio mintį ar argumentą skaitytojas turi numanyti iš konteksto, rašytojo kalbos ir pavyzdžių.

Kartais numanoma tezė gali būti veiksmingesnė už aiškiai suformuluotą, ypač kai rašytojas nori sudominti skaitytoją ir paskatinti jį kritiškai vertinti tekstą.
Aiškiai suformuluota tezė gali būti aiškesnė ir lengviau suprantama skaitytojams. Rašytojas gali turėti daugiau laisvės plėtoti savo argumentus per visą esė, jei tezė yra numanoma, o ne aiški.
Tačiau nuo rašytojo tikslų, auditorijos ir rašinio konteksto priklauso, ar naudoti aiškią, ar numanomą tezę.

Kodėl svarbi numanoma tezė?

Numanoma tezė yra svarbi, nes ji padeda skaitytojui suprasti, kokią prasmę ar tikslą rašytojas norėjo pasiekti rašydamas.

 Jis taip pat padeda susieti rašto darbe aptartas sąvokas, padidinti jo aiškumą ir patogumą skaitytojui. Be to, jis padeda skaitytojui suprasti rašytojo požiūrį ir tikslus, o tai naudinga vertinant pateiktų argumentų tikslumą ir svarumą.

Be to, numanoma tezė gali paskatinti skaitytoją kritiškiau vertinti tekstą, nes, norėdamas iki galo suprasti rašytojo norimą suprasti prasmę, skaitytojas turi aktyviai interpretuoti tekstą ir daryti išvadas. Tai gali padėti giliau analizuoti ir suprasti tekstą, o tai gali būti naudinga akademiniame ir profesiniame kontekste. 

6 žingsniai, kaip sukurti numanomą tezę

  1. Nustatykite pagrindinį dalyką: Aiškiai apibrėžkite pagrindinį argumentą ar mintį, kurią norite pateikti savo rašto darbe. Šis teiginys, apibendrinantis pagrindinę mintį, kurią norite perteikti, turėtų būti tiesioginis ir trumpas.
  2. Apsvarstykite tikslą: Apsvarstykite rašymo tikslą. Ar norite informuoti, sudominti, ar įtikinti skaitytoją? Jei žinote savo tikslą, galite sukurti numanomą tezės teiginį, kuris veiksmingai perteiks jūsų žinią.
  3. Išnagrinėkite savo struktūrą: Atsižvelkite į savo rašinio struktūrą. Kaip pateikiate savo idėjas? Ar yra kokių nors pasikartojančių modelių ar temų? Tai gali padėti nustatyti pagrindinį argumentą ar mintį, kurią bandote pateikti.
  4. Ieškokite raktinių žodžių ir frazių: Ieškokite raktažodžių ir frazių, kuriuos naudojate nuolat. Tai gali būti užuomina apie tai, ką norite pasakyti.
  5.  Apsvarstykite savo toną: Išanalizuokite savo rašinio toną. Ar kalbate rimtai, ar su humoru? Sarkastiškai ar nuoširdžiai? Suprasdami savo toną, galite lengviau interpretuoti norimą reikšmę.
  6. Padarykite išvadas: Remdamiesi pagrindinio teiginio, tikslo, struktūros, raktinių žodžių, frazių ir tono analize, padarykite išvadą apie numanomą tezę. Tai turėtų būti aiškus ir glaustas teiginys, apibendrinantis pagrindinį argumentą ar mintį, kurią pateikiate savo rašinyje.

Atminkite, kad numanoma tezė gali būti ne tokia aiški kaip aiškiai suformuluota. Skaitytojui gali tekti ją kritiškai analizuoti ir interpretuoti. Todėl labai svarbu rašinį struktūruoti taip, kad jis aiškiai perteiktų pagrindinę mintį ir sustiprintų numanomą tezę.

Apibendrinant galima pasakyti, kad gerai suformuluota tezė yra svarbi, nes ji padeda sutelkti rašytojo dėmesį ir aiškiai nurodo esė kryptį, todėl skaitytojui lengviau sekti ir suprasti rašytojo argumentus.

Vizualiai patrauklūs tyrimų skaičiai

Mind the Graph tai platforma, padedanti mokslininkams tyrinėti didžiulę mokslinių vaizdinių leidinių biblioteką ir pateikti juos savo disertacijose, kad sudomintų skaitytojus. Užsiregistruokite dabar ir atrakinkite vizualiai patrauklius skaičius savo tyrimams.

logotipas-užsisakyti

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Išskirtinis aukštos kokybės turinys apie veiksmingą vaizdinį
bendravimas mokslo srityje.

- Išskirtinis vadovas
- Dizaino patarimai
- Mokslo naujienos ir tendencijos
- Mokomosios medžiagos ir šablonai