Aiškių kelių kūrimas: Tikslų rašymas mokslinių tyrimų dokumentuose

Jums sunku nustatyti savo tyrimo tikslus ir kryptį? Ar atlikdami tyrimą prarandate save ir esate linkę nukrypti nuo numatytos tyrimo temos? Nebijokite, nes daugelis susiduria su ta pačia problema, o norint ją įveikti, visai suprantama, kad čia praverčia sąvoka, vadinama tyrimo tikslu.

Šiame straipsnyje pasinersime į mokslinių tyrimų darbų tikslų pasaulį ir paaiškinsime, kodėl jie būtini sėkmingam tyrimui. Nagrinėsime, kas jie yra ir kaip jie naudojami tyrimuose.

Kas yra tyrimo tikslas?

Tyrimo tikslas - tai aiškus ir konkretus tikslas, kurį tyrėjas siekia pasiekti atlikdamas tyrimą. Jis tarnauja kaip tyrimo gairės, suteikiančios kryptį ir sutelktumą. Tyrimo tikslai formuluojami remiantis tyrimo klausimais arba hipotezėmis, jie padeda apibrėžti tyrimo apimtį ir vadovautis tyrimo planu bei metodika. Jie taip pat padeda įvertinti tyrimo sėkmę ir rezultatus.

Tyrimų tikslų tipai

Paprastai yra trys pagrindiniai mokslinių tyrimų darbo tikslų tipai:

Tiriamieji tikslai: Šiais tikslais siekiama geriau suprasti tam tikrą reiškinį, temą ar problemą. Žvalgomųjų tyrimų tikslais siekiama ištirti ir nustatyti naujas idėjas, įžvalgas ar dėsningumus, kurie anksčiau nebuvo žinomi arba buvo menkai suprasti. Šio tipo tikslai dažniausiai naudojami preliminariuose arba kokybiniuose tyrimuose.
Aprašomieji tikslai: Aprašomaisiais tikslais siekiama aprašyti ir užfiksuoti konkrečios populiacijos, įvykio ar reiškinio savybes, elgesį ar požymius. Tikslas - pateikti išsamų ir tikslų tyrimo objekto aprašymą. Aprašomieji tyrimų tikslai dažnai apima duomenų rinkimą ir analizę atliekant apklausas, stebėjimus ar archyvinius tyrimus.
Paaiškinamieji arba priežastiniai tikslai: Aiškinamaisiais tikslais siekiama nustatyti priežastinį ryšį tarp kintamųjų ar veiksnių. Šiais tikslais siekiama suprasti, kodėl vyksta tam tikri įvykiai ar reiškiniai ir kaip jie tarpusavyje susiję.

Taip pat skaitykite: Kokios yra mokslinių tyrimų rūšys?

Žingsniai rašant tikslus mokslinių tyrimų knygoje

1. Tyrimo temos nustatymas:

Aiškiai apibrėžkite savo tyrimo objektą arba temą. Tai suteiks platų kontekstą konkretiems tyrimo tikslams nustatyti.

2. Atlikti literatūros apžvalgą

Apžvelkite esamą literatūrą ir mokslinius tyrimus, susijusius su jūsų tema. Tai padės jums suprasti dabartinį žinių lygį, nustatyti mokslinių tyrimų spragas ir atitinkamai patikslinti savo tyrimo tikslus.

3. Nustatykite tyrimo klausimus arba hipotezes

Suformuluokite konkrečius tyrimo klausimus arba hipotezes, į kurias norite atsakyti savo tyrime. Šie klausimai turėtų būti tiesiogiai susiję su jūsų tyrimo tema ir jais turėtų būti grindžiami jūsų tyrimo tikslai.

4. Koncentruokitės į konkrečius tikslus

Suskirstykite platesnius tyrimo klausimus ar hipotezes į konkrečius tikslus ar uždavinius. Kiekvienas tikslas turėtų būti orientuotas į konkretų jūsų tyrimo temos aspektą ir turėtų būti pasiekiamas pagal jūsų tyrimo apimtį.

5. Naudokite aiškią ir išmatuojamą kalbą

Aiškiai ir tiksliai suformuluokite tyrimo tikslus. Venkite neaiškių terminų ir vartokite konkrečius ir išmatuojamus terminus, kuriuos galima stebėti, analizuoti ar išmatuoti.

6. Apsvarstykite įgyvendinamumą

Įsitikinkite, kad jūsų tyrimo tikslai yra įgyvendinami atsižvelgiant į turimus išteklius, laiko apribojimus ir etinius aspektus. Jie turėtų būti realistiški ir pasiekiami atsižvelgiant į jūsų tyrimo apribojimus.

7. Tikslų prioritetų nustatymas

Jei turite kelis tyrimo tikslus, nustatykite jų prioritetus, atsižvelgdami į jų svarbą ir reikšmę bendriems tyrimo tikslams. Tai padės jums tinkamai paskirstyti išteklius ir sutelkti pastangas.

8. Peržiūrėkite ir patobulinkite

Peržiūrėkite savo tyrimo tikslus, kad įsitikintumėte, jog jie atitinka jūsų tyrimo klausimus ar hipotezes, ir, jei reikia, juos peržiūrėkite. Siekite, kad kolegos ar konsultantai pateiktų atsiliepimus, kad užtikrintumėte aiškumą ir nuoseklumą.

Patarimai, kaip rašyti mokslinių tyrimų knygos tikslus

1. Būkite aiškūs ir konkretūs

Aiškiai nurodykite, ką ketinate pasiekti atlikdami tyrimą. Vartokite konkrečias formuluotes, nepaliekančias vietos dviprasmybėms ar painiavai. Taip užtikrinsite, kad jūsų tikslai būtų aiškiai apibrėžti ir tikslingi.

2. Naudokite veiksmažodžius

Kiekvieną tyrimo tikslą pradėkite veiksmažodžiu, apibūdinančiu išmatuojamą veiksmą ar rezultatą. Tai padeda tikslus padaryti labiau įgyvendinamus ir išmatuojamus.

3. Suderinti su tyrimo klausimais arba hipotezėmis

Jūsų tyrimo tikslai turėtų būti tiesiogiai susiję su suformuluotais tyrimo klausimais arba hipotezėmis. Užtikrinkite, kad tarp jų būtų aiškus ryšys, kad jūsų tyrimas būtų nuoseklus.

4. Būkite realistiški ir įgyvendinami

Nustatykite tyrimo tikslus, kuriuos galima pasiekti atsižvelgiant į tyrimo apribojimus, įskaitant turimus išteklius, laiką ir etinius aspektus. Nerealūs tikslai gali pakenkti jūsų tyrimo pagrįstumui ir patikimumui.

5. Atsižvelkite į aktualumą ir svarbą

Jūsų tyrimo tikslai turėtų būti susiję su jūsų tyrimo tema ir prisidėti prie platesnės tyrimų srities. Apsvarstykite galimą tikslų įgyvendinimo poveikį ir reikšmę.

SMART tikslai rašant mokslinių tyrimų tikslus

Kad užtikrintumėte, jog jūsų tyrimo tikslai būtų gerai apibrėžti ir jais būtų galima veiksmingai vadovautis atliekant tyrimą, galite taikyti SMART sistemą. SMART reiškia konkretų, išmatuojamą, pasiekiamą, svarbų ir apibrėžtą laiką. Štai kaip galite savo tyrimo tikslus padaryti SMART:

Speciali: Aiškiai ir konkrečiai nurodykite, ko norite pasiekti. Venkite neaiškių ar apibendrintų formuluočių. Nurodykite dominančią populiaciją, kintamuosius ar reiškinius.
Išmatuojamas: Užtikrinkite, kad jūsų tyrimo tikslus būtų galima kiekybiškai įvertinti arba išmatuoti. Tai leis objektyviai įvertinti ir įvertinti pažangą.
Pasiekiama: Išsikelkite realius ir pasiekiamus tyrimo tikslus, atsižvelgiant į turimus išteklius, laiką ir tyrimo apimtį. Apsvarstykite, ar įmanoma atlikti tyrimą ir surinkti reikiamus duomenis.
Atitinkamas: Užtikrinkite, kad jūsų tyrimo tikslai yra tiesiogiai susiję su jūsų tyrimo tema ir prisideda prie platesnio srities pažinimo ar supratimo. Jie turėtų atitikti jūsų tyrimo tikslą ir reikšmę.
Laiko apribojimai: Nustatykite konkretų laiką arba terminą, iki kurio turite pasiekti savo tyrimo tikslus. Tai padeda sukurti skubos jausmą ir nustato aiškų jūsų tyrimo tvarkaraštį.

Tyrimų tikslų pavyzdžiai

Pateikiame keletą mokslinių tyrimų tikslų pavyzdžių iš įvairių mokslo sričių:

Ištirti ryšį tarp socialinės žiniasklaidos naudojimo ir savigarbos tarp 18-25 metų amžiaus jaunų suaugusiųjų, siekiant suprasti galimą poveikį psichinei gerovei.
Įvertinti sąmoningumu pagrįstos intervencijos veiksmingumą mažinant streso lygį ir gerinant įveikos mechanizmus asmenims, kuriems diagnozuoti nerimo sutrikimai.
Ištirti veiksnius, darančius įtaką vartotojų pirkimo sprendimams e. prekybos pramonėje, daugiausia dėmesio skiriant internetinių atsiliepimų ir socialinės žiniasklaidos įtaką darančių asmenų vaidmeniui.
Analizuoti klimato kaitos poveikį konkretaus regiono koralinių rifų biologinei įvairovei, naudojant nuotolinio stebėjimo metodus ir lauko tyrimus.

Tyrimų tikslų svarba

Tyrimų tikslai yra labai svarbūs mokslinių tyrimų procese ir turi didelę reikšmę dėl keleto priežasčių:

Mokslinių tyrimų proceso valdymas: Tyrimo tikslai yra aiškus viso tyrimo proceso planas. Jie padeda tyrėjams susikaupti ir išlaikyti kryptį, užtikrinant, kad tyrimas išliktų tikslingas ir aktualus.
Tyrimo apimties apibrėžimas: Tyrimo tikslai padeda nustatyti tyrimo ribas ir apimtį. Jie paaiškina, kokie tyrimo temos aspektai bus tiriami, o kokie - ne.
Duomenų rinkimo ir analizės kryptis: Tyrimo tikslai padeda nustatyti renkamų duomenų tipą ir duomenų rinkimo metodus. Jie taip pat padeda pasirinkti tinkamus duomenų analizės metodus.
Tyrimo sėkmės vertinimas: Tyrimų tikslai yra lyginamieji kriterijai, pagal kuriuos vertinama tyrimų sėkmė ir rezultatai. Juose pateikiami išmatuojami kriterijai, kuriais remdamasis tyrėjas gali įvertinti, ar tikslai pasiekti, ar ne.
Bendravimo ir bendradarbiavimo gerinimas: Aiškiai apibrėžti mokslinių tyrimų tikslai palengvina veiksmingą tyrėjų, konsultantų ir suinteresuotųjų šalių bendravimą ir bendradarbiavimą.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurių reikia vengti rašant mokslinių tyrimų tikslus

Rašant tyrimo tikslus svarbu žinoti apie dažniausiai pasitaikančias klaidas ir spąstus, kurie gali pakenkti jūsų tikslų veiksmingumui ir aiškumui. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurių reikėtų vengti:

Neaiški arba dviprasmiška kalba: Viena iš pagrindinių klaidų yra neaiškios ar dviprasmiškos formuluotės, kurioms trūksta konkretumo. Užtikrinkite, kad jūsų tyrimo tikslai būtų aiškiai ir tiksliai suformuluoti, nepaliekant vietos klaidingoms interpretacijoms ar painiavai.
Išmatuojamumo trūkumas: Tyrimų tikslai turėtų būti išmatuojami, t. y. turėtų būti galima rinkti duomenis arba įrodymus, kuriuos galima kiekybiškai įvertinti arba stebėti. Venkite kelti tikslus, kurių neįmanoma objektyviai išmatuoti ar įvertinti.
Neatitikimas tyrimo klausimams ar hipotezėms: Jūsų tyrimo tikslai turėtų būti tiesiogiai susiję su suformuluotais tyrimo klausimais arba hipotezėmis. Įsitikinkite, kad tarp jų yra aiškus ryšys, kad jūsų tyrimas būtų nuoseklus.
Per didelis apibendrinimas: Venkite rašyti per plačius arba per daug kintamųjų ar reiškinių apimančius tyrimo tikslus. Dėl pernelyg apibendrintų tikslų gali trūkti tikslingumo arba neįmanomumo atlikti tyrimą.
Nerealūs arba nepasiekiami tikslai: Įsitikinkite, kad jūsų tyrimo tikslai yra realūs ir pasiekiami pagal turimus išteklius, laiką ir tyrimo apimtį. Nerealių tikslų iškėlimas gali pakenkti jūsų tyrimo pagrįstumui ir patikimumui.

Apibendrinant galima teigti, kad tyrimo tikslai yra neatsiejami nuo bet kokio tyrimo sėkmės ir veiksmingumo. Jie suteikia aiškią kryptį, pagrindinį dėmesį ir tikslą, nukreipia visą tyrimo procesą nuo pradžios iki pabaigos. Suformulavę konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, svarbius ir laiko atžvilgiu apibrėžtus tikslus, tyrėjai gali apibrėžti savo tyrimo apimtį, vadovauti duomenų rinkimui ir analizei bei įvertinti savo tyrimo rezultatus.

Paverskite duomenis lengvai suprantamomis ir dinamiškomis istorijomis

Kai norite paaiškinti sudėtingus duomenis, visada patartina juos suskaidyti į paprastesnius vaizdinius ar istorijas. Šiuo atveju Mind the Graph yra. Tai platforma, padedanti tyrėjams ir mokslininkams paversti savo duomenis lengvai suprantamais ir dinamiškais pasakojimais, padedančiais auditorijai geriau suprasti sąvokas. Užsiregistruokite dabar ir susipažinkite su mokslinių infografikų biblioteka.