Kaip vabzdžių baltymai gali pakeisti maisto pramonę

Vabzdžių baltymai - tai baltymai, gaunami iš vabzdžių. Vabzdžiai yra gausus baltymų šaltinis ir įvairiose pasaulio kultūrose jau daugelį amžių vartojami kaip maistas. Vabzdžiuose gausu aminorūgščių, vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų, todėl jie yra labai maistingas maisto šaltinis.

Šiame maistingame tinklaraščio turinyje sužinosime, kaip vabzdžių baltymai gali sukelti revoliuciją maisto pramonėje, ir sužinosime, kokią naudą ir iššūkius kelia vabzdžių baltymų įtraukimas į mūsų mitybą.

Kas yra vabzdžių baltymai?

Vabzdžių baltymai - tai baltymai, gaunami iš įvairių rūšių vabzdžių, į kuriuos atkreiptas dėmesys kaip į galimą baltymų šaltinį, skirtą žmonėms ir gyvūnams vartoti. Vabzdžiai yra turtingas aukštos kokybės baltymų šaltinis, kuriame yra žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių. Be to, jie yra ekologiškai tvaresnė alternatyva tradiciniams gyvūninių baltymų šaltiniams, tokiems kaip jautiena, kiauliena ir paukštiena, nes jiems pagaminti reikia mažiau žemės, vandens ir pašarų.

Nors kai kuriose kultūrose vabzdžiai vartojami jau šimtmečius, vabzdžių baltymai vakarietiškoje mityboje dar palyginti nauji. Tačiau didėjant informuotumui apie tradicinės gyvulininkystės poveikį aplinkai, vabzdžių baltymai vis dažniau laikomi galimu didėjančio baltymų poreikio sprendimu.

Kokia vabzdžių baltymų nauda?

Vabzdžių baltymai turi daug privalumų - tai labai maistingas ir tvarus maisto šaltinis, turintis nemažai privalumų tiek žmonių, tiek gyvūnų maistui. Kadangi pasaulio gyventojų skaičius ir toliau auga, vabzdžių auginimas gali tapti vis svarbesne mūsų maisto sistemos dalimi. Vabzdžių baltymų vartojimas turi keletą privalumų:

Sveikata

Valgomieji vabzdžiai yra geras baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Be to, jie turi mažai riebalų ir kalorijų, todėl yra sveikas maistas. Pavyzdžiui, vikšrai turi daugiau baltymų viename grame nei jautiena, o miltiniai sliekai turi daugiau geležies nei jautiena. Be to, kai kuriuose vabzdžiuose yra sveikų riebalų, pavyzdžiui, omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių.

Vabzdžių įtraukimas į subalansuotą mitybą gali padėti apsirūpinti įvairiomis maistinėmis medžiagomis ir pagerinti bendrą sveikatą. Be to, žmonėms vartoti skirti vabzdžiai paprastai auginami kontroliuojamoje aplinkoje, jiems taikomos maisto saugos taisyklės, o dauguma vabzdžių neperneša ligų, kuriomis gali užsikrėsti žmonės.

Tvarumas

Vabzdžių poveikis aplinkai yra daug mažesnis nei tradicinių gyvulių, tokių kaip karvės ir kiaulės. Tam pačiam baltymų kiekiui pagaminti reikia mažiau žemės, vandens ir pašarų, todėl jie yra tvaresnis maisto šaltinis.

Vabzdžiai išmeta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir gamina mažiau atliekų nei tradiciniai gyvuliai. Be to, jie gali būti auginami naudojant organines atliekas, pavyzdžiui, maisto likučius, taip sumažinant atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį.

Prieinamumas

Vabzdžius lengva ir nebrangu auginti, todėl jie yra ekonomiškas maisto šaltinis. Kadangi vabzdžiams reikia mažiau žemės, vandens ir pašarų nei tradiciniams gyvuliams, jie gali padėti sumažinti maisto trūkumą vietovėse, kuriose ištekliai riboti.

Be to, daugelis žmonių renkasi vabzdžių baltymus, nes jie yra etiškesnis baltymų šaltinis nei tradiciniai gyvūninės kilmės baltymai. Vabzdžiai negali kentėti taip, kaip didesni gyvūnai, be to, juos galima auginti taip, kad kuo mažiau nukentėtų ir patirtų kuo mažiau streso.

Supratimas apie valgomuosius vabzdžius

Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 rūšių vabzdžių, kuriuos galima valgyti, o populiariausi iš jų - vikšrai, žiogai, miltiniai sliekai ir skruzdės. Šiuos vabzdžius galima valgyti įvairiais būdais: keptus, keptus, virtus ir net žalius. Jie taip pat gali būti vartojami švieži, dehidratuoti arba perdirbti į tokius produktus, kaip baltyminiai batonėliai, miltai ir užkandžiai. Baltymų kiekis vabzdžiuose gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip vabzdžio amžius, mityba ir paruošimo būdas.

Valgomųjų vabzdžių veisimas

Šių vabzdžių veisimas gali skirtis priklausomai nuo rūšies ir jų auginimo tikslo, tačiau paprastai šis procesas vyksta keliais pagrindiniais etapais:

Vabzdžių atranka ir įsigijimas: Vabzdžius galima rinkti gamtoje arba auginti nelaisvėje. Auginant nelaisvėje, svarbu atrinkti sveikus ir genetiškai tinkamus vabzdžius, kad būtų užtikrinta galutinio produkto kokybė.

Aplinkos paruošimas: Aplinka turi būti tinkama vabzdžiams veistis, joje turi būti kontroliuojama temperatūra, drėgmė ir apšvietimas. Priklausomai nuo vabzdžių rūšies, patalpos gali skirtis: nuo narvelių, dėžučių iki terariumų.

Šėrimas ir valdymas: Vabzdžiai maitinami tam tikru maistu, kurį gali sudaryti komerciniai pašarai arba natūralus maistas, pavyzdžiui, lapai ir vaisiai. Kai kuriems vabzdžiams reikia specialios priežiūros, pavyzdžiui, temperatūros ir drėgmės kontrolės arba augalų genėjimo, kad lervos negalėtų pasislėpti ir maitintis.

Derliaus nuėmimas ir perdirbimas: Kai vabzdžiai pasiekia reikiamą dydį ir svorį, jie surenkami ir perdirbami žmonių maistui. Perdirbimo metu gali būti pašalinami sparneliai ir kojos, vabzdžiai valomi ir sterilizuojami.

Apibendrinant galima teigti, kad valgomieji vabzdžiai gali būti naudingi sveikatai ir kartu yra tvarus ir nebrangus maisto šaltinis. Nors jie dar nėra įprasta vakarietiškos mitybos dalis, jie populiarėja ir ateityje gali tapti vis svarbesne mūsų maisto sistemos dalimi.

Kurkite gražius mokslinius plakatus be jokių pastangų

Mind the Graph platforma - tai internetinė priemonė, padedanti mokslininkams ir tyrėjams kurti vizualiai patrauklius mokslinius plakatus neturint grafinio dizaino įgūdžių. Platformoje siūloma daugybė iš anksto parengtų šablonų, piktogramų, paveikslėlių ir grafinių elementų, kuriuos galima pritaikyti prie bet kokio mokslinių tyrimų projekto ar mokslinės temos.