Svetainė Pietų Atlanto magnetinė anomalija (SAMA) yra vienas iš labiausiai intriguojančių ir svarbiausių Žemės geomagnetinio lauko tyrimų objektų. Šiai anomalijai, esančiai virš Pietų Atlanto vandenyno, būdingas neįprastai silpnas magnetinis laukas, palyginti su aplinkinėmis teritorijomis. Ji tęsiasi maždaug nuo pietinio Pietų Amerikos galo iki Atlanto vandenyno keteros vidurio, apimdama dalį Brazilijos ir Angolos. Ši anomalija yra ne tik įdomi geologinė ypatybė, bet ir centrinis taškas, padedantis suprasti Žemės magnetinio lauko sudėtingumą ir dinamiką.
Šiame straipsnyje gilinantis į Pietų Atlanto magnetinę anomaliją sužinosite daugiau apie jos kilmę, dabartinę elgseną ir galimus pokyčius ateityje. Šis tyrimas ne tik padės geriau suprasti Žemės magnetinę aplinką, bet ir paaiškins galimus iššūkius, kylančius dėl šios unikalios geomagnetinės ypatybės.
Kas yra Pietų Atlanto magnetinė anomalija?
Pietų Atlanto magnetinė anomalija (SAMA) - tai Žemės magnetinio lauko regionas, kuriam būdingas neįprastai mažas magnetinio srauto tankio intensyvumas, palyginti su kitomis planetos vietomis. Ši anomalija yra virš Pietų Atlanto vandenyno ir tęsiasi virš dalies Pietų Amerikos ir Afrikos. Magnetinio lauko stiprumas šiame regione yra gerokai silpnesnis už vidutinį pasaulinį stiprumą, todėl šis regionas yra mokslinių tyrimų ir technologinių svarstymų dėmesio centre.
Pietų Atlanto magnetinė anomalija yra platesnio reiškinio, vadinamo geomagnetine sekuliariąja variacija, kuri apima Žemės magnetinio lauko pokyčius per tam tikrą laiką, dalis. Išskirtinis jos bruožas - pastebimas magnetinio lauko stiprumo sumažėjimas, kuris smarkiai skiriasi nuo kituose regionuose stebimo stipresnio magnetinio lauko.
Svarbumas
Pietų Atlanto magnetinė anomalija mokslininkams ir inžinieriams kelia didelį susidomėjimą dėl kelių priežasčių:
- Moksliniai tyrimai: SAMA supratimas leidžia suprasti Žemės geomagnetinio lauko dinamiką ir procesus, vykstančius išoriniame planetos branduolyje. Anomalijos tyrimas padeda mokslininkams modeliuoti geodinamikos - mechanizmo, kuris sukuria Žemės magnetinį lauką, - elgseną ir sekti jo pokyčius laike. Šios žinios labai svarbios norint suprasti ilgalaikius Žemės magnetinio lauko pokyčius ir jo poveikį planetos aplinkai.
- Poveikis Žemei: Dėl susilpnėjusio magnetinio lauko SAMA regione padidėja kosminės ir Saulės spinduliuotės poveikis. Tai gali turėti įvairų poveikį tiek gamtinėms sistemoms, tiek žmogaus sukurtai infrastruktūrai. Pavyzdžiui, padidėjęs radiacijos lygis gali daryti įtaką atmosferos procesams ir potencialiai paveikti klimato modelius.
- Technologinės pasekmės: SAMA kelia specifinių iššūkių technologijų ir kosmoso misijoms. Per šį regioną skriejantys palydovai patiria didesnę radiaciją, dėl kurios gali sutrikti elektronikos veikimas ir būti sugadinti. Tai gali turėti įtakos palydovų veikimui, ryšiams ir duomenų vientisumui. Be to, anomalija gali trukdyti pasaulinėms navigacijos sistemoms, nes magnetinio lauko svyravimai gali turėti įtakos kompaso rodmenims ir navigacijos tikslumui.
Apibendrinant galima teigti, kad Pietų Atlanto magnetinė anomalija yra reikšminga Žemės magnetinio lauko ypatybė, turinti toli siekiančią reikšmę moksliniam pažinimui ir technologinėms operacijoms. Jos tyrimas padeda gilinti žinias apie geomagnetinius procesus ir padeda kurti strategijas, kaip sušvelninti jos poveikį technologijoms ir infrastruktūrai.
Pietų Atlanto magnetinės anomalijos priežastys
Norint suprasti Pietų Atlanto magnetinę anomaliją (SAMA), būtina ištirti jos susidarymo veiksnius. Ši anomalija nėra pavienis reiškinys, o veikiau platesnių procesų, darančių įtaką Žemės magnetiniam laukui, apraiška. Pagrindinių priežasčių tyrimas leidžia suprasti, kaip tokios anomalijos atsiranda ir ką jos atskleidžia apie dinamiškas Žemės sistemas.
Pietų Atlanto magnetinės anomalijos kilmė yra susijusi su pagrindiniais Žemės magnetinio lauko veikimo principais ir jį veikiančiais geologiniais procesais. Išnagrinėjus geomagnetinio lauko susidarymo pagrindus ir konkrečius su tuo susijusius geologinius veiksnius, susidaro aiškesnis šios intriguojančios magnetinės ypatybės vaizdas.
Tolesniuose skyriuose bus aptariami pagrindiniai Žemės magnetinio lauko principai ir SAMA įsiliejimas į šį platesnį kontekstą, po to bus nagrinėjami geologiniai veiksniai ir dabartinės teorijos, paaiškinančios magnetinio lauko egzistavimą ir elgseną.
Žemės magnetinis laukas
Žemės magnetinį lauką, dar vadinamą geomagnetiniu lauku, sukuria išlydytos geležies ir kitų medžiagų judėjimas išoriniame planetos branduolyje. Šis judėjimas sukuria elektros sroves, kurios savo ruožtu sukuria magnetinį lauką. Bendras šių laukų poveikis sukuria sudėtingą, dinamišką magnetinę aplinką, kuri tęsiasi nuo branduolio iki Žemę supančios erdvės.
Geomagnetinis laukas paprastai yra dipolinis, t. y. turi du pagrindinius polius - šiaurinį ir pietinį, kurie maždaug sutampa su planetos sukimosi ašimi. Tačiau šis laukas nėra visiškai tolygus; jis kinta dėl išsilydžiusios geležies srauto išoriniame branduolyje netolygumų, taip pat dėl Žemės plutos ir mantijos poveikio.
Pietų Atlanto magnetinė anomalija yra didelis nuokrypis nuo įprasto geomagnetinio lauko. Šiame regione magnetinio lauko stipris yra gerokai mažesnis už vidutinį pasaulinį. Ši anomalija neatitinka dipolinio geomagnetinio lauko modelio, o reiškia vietinį magnetinio srauto tankio susilpnėjimą. Norint suprasti, kaip SAMA įsilieja į platesnę geomagnetinę sistemą, reikia ištirti Žemės branduolio procesų ir paviršiaus savybių sąveiką.
Geologiniai veiksniai
Manoma, kad pietų Atlanto magnetinę anomaliją veikia keli geologiniai ir geofiziniai veiksniai:
- Geodinamikos dinamika: Pagrindinė Žemės magnetinio lauko varomoji jėga yra geodinaminis judėjimas, susijęs su išsilydžiusios geležies judėjimu išoriniame branduolyje. Dėl šios išlydytos medžiagos srauto ir temperatūros svyravimų gali svyruoti magnetinio lauko stiprumas. Manoma, kad SAMA yra susijęs su regionu, kuriame geodinaminiai procesai yra mažiau veiksmingi, todėl magnetinio lauko stipris yra silpnesnis.
- Mantijos konvekcija: Dar vienas veiksnys galėtų būti mantijos konvekcijos modeliai. Medžiagos srautas Žemės mantijoje turi įtakos šilumos pasiskirstymui ir išorinio branduolio dinamikai. Mantijos konvekcijos svyravimai gali turėti įtakos geodinamui, taigi ir geomagnetinio lauko stiprumui bei pasiskirstymui.
- Žemės plutos įtaka: Žemės pluta ir viršutinė mantija taip pat gali turėti įtakos formuojant magnetinį lauką. Vietiniai magnetinių savybių svyravimai, atsirandantys dėl įvairių uolienų ar mineralų sankaupų, gali prisidėti prie tokių anomalijų, kaip SAMA, susidarymo. Šie žemės plutos poveikiai gali keisti bendrą magnetinį lauką tam tikruose regionuose.
- Dabartinės teorijos ir tyrimai: Naujausiuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama šių įvairių veiksnių sąveikai suprasti, kad būtų galima geriau paaiškinti SAMA. Tyrimai, atlikti naudojant palydovų duomenis ir kompiuterinį modeliavimą, leido suprasti geodinamikos elgseną ir jos poveikį magnetiniam laukui. Pavyzdžiui, mokslininkai tyrė, kaip magnetinio lauko silpnėjimas SAMA regione gali būti susijęs su platesnėmis geomagnetinio lauko stiprumo ir poliariškumo pasikeitimo tendencijomis.
Pietų Atlanto magnetinės anomalijos poveikis
Pietų Atlanto magnetinė anomalija (SAMA) daro didelį poveikį įvairioms technologinėms sistemoms, visų pirma dėl savo įtakos Žemės magnetiniam laukui. Suprasti šį poveikį labai svarbu siekiant sušvelninti galimus sutrikimus ir padidinti technologinių ir navigacinių sistemų, veikiančių anomalijos regione arba netoli jo, atsparumą.
Šiame skirsnyje nagrinėjamas SAMA poveikis dviem svarbiausioms sritims: palydovams ir navigacijos sistemoms. Dėl susilpnėjusio anomalijos magnetinio lauko gali kilti didelių sunkumų kosminėms misijoms ir palydovų operacijoms, o dėl jos poveikio navigacijos sistemoms gali sutrikti oro ir jūrų navigacijos tikslumas. Išnagrinėjus šį poveikį, galima įvertinti platesnį SAMA poveikį šiuolaikinėms technologijoms ir infrastruktūrai.
Poveikis palydovams
Pietų Atlanto magnetinė anomalija (SAMA) daro didelį poveikį palydovams ir kosminėms misijoms dėl padidėjusio radiacijos lygio šiame regione. Dėl susilpnėjusio magnetinio lauko prasiskverbia daugiau kosminės ir Saulės spinduliuotės, kuri gali turėti keletą neigiamų padarinių palydovų veikimui ir veikimui.
Kaip anomalija veikia palydovus ir kosmines misijas
Per SAMA skriejantys palydovai susiduria su padidėjusiu radiacijos lygiu, todėl gali sutrikti jų elektroninių sistemų veikimas. Dėl padidėjusio radiacijos poveikio gali sugesti duomenys, sutrikti elektroninių komponentų veikimas ir gali būti pažeisti jautrūs prietaisai. Dėl anomalijos poveikio gali sutrikti palydovo, įskaitant jo ryšių sistemas ir jutiklius, veikimas, o tai gali turėti įtakos duomenų vientisumui ir misijos sėkmei.
Konkretūs palydovų veikimo sutrikimų pavyzdžiai
Keli palydovai susidūrė su problemomis, susijusiomis su SAMA. Pavyzdžiui:
- "Hubble" kosminis teleskopas: Kosminis teleskopas "Hubble", praskrisdamas pro SAMA, susidūrė su laikinais veikimo sutrikimais ir duomenų anomalijomis, kurios siejamos su radiacijos sukeltais trukdžiais.
- GOES-13: Šio meteorologinio palydovo skrydžio per SAMA metu kilo problemų su jo jutikliais ir ryšių sistemomis, dėl to nukentėjo orų stebėjimo galimybės.
Šie pavyzdžiai rodo, kaip SAMA radiacinė aplinka gali paveikti palydovų darbą, ir pabrėžia, kad reikia kruopštaus planavimo ir ekranavimo, kad šis poveikis būtų sušvelnintas.
Poveikis navigacijai
Pietų Atlanto magnetinė anomalija taip pat trikdo navigacijos sistemas, darydama poveikį tiek oro, tiek jūrų navigacijai. Dėl susilpnėjusio magnetinio lauko šiame regione gali atsirasti netikslumų magnetinėmis savybėmis pagrįstose navigacijos sistemose, kurios priklauso nuo stabilių magnetinio lauko rodmenų.
Kaip tai trikdo navigacijos sistemas
Magnetiniai kompasai ir kitos navigacijos sistemos, kurios priklauso nuo Žemės magnetinio lauko, gali nukrypti veikiant SAMA. Tai gali lemti neteisingus rodmenis, todėl norint išlaikyti tikslią navigaciją, reikia atlikti kompensacinius pakeitimus. Anomalijos poveikis ypač ryškus sistemoms, kurios priklauso nuo tikslių magnetinio lauko matavimų.
Poveikis orlaiviams ir laivams
Dėl SAMA orlaiviuose gali atsirasti navigacijos sistemų neatitikimų, o tai gali turėti įtakos skrydžio trajektorijoms ir saugai. Pilotams gali tekti atsižvelgti į padidėjusius magnetinius trikdžius, kurie gali apsunkinti navigaciją ir pareikalauti papildomo patikrinimo naudojant alternatyvias sistemas.
Jūrų navigacijoje laivai, kurie naudojasi magnetiniais kompasais arba GPS sistemomis, gali patirti navigacinių klaidų arba sumažinti tikslumą, kai plaukioja SAMA zonoje. Tai gali turėti įtakos maršruto planavimui ir navigacijai, todėl gali prireikti papildomų patikrinimų ir papildomų navigacinių priemonių.
Apskritai Pietų Atlanto magnetinė anomalija kelia iššūkių navigacijos sistemoms, nes daro įtaką kelionėms oru ir jūra, nes dėl jos gali atsirasti netikslumų, o norint užtikrinti patikimą ir tikslią navigaciją, reikia atlikti korekcijas.
Moksliniai tyrimai ir studijos
Pietų Atlanto magnetinė anomalija (SAMA) dėl savo poveikio Žemės magnetiniam laukui ir technologinėms sistemoms sulaukė didelio mokslininkų bendruomenės dėmesio. Mokslininkams ir institucijoms toliau tiriant šią anomaliją, gaunama naujų įžvalgų apie jos priežastis ir poveikį. Vykdomi moksliniai tyrimai ir technologinė pažanga yra labai svarbūs siekiant suprasti ir sušvelninti SAMA keliamus iššūkius.
Šiame skirsnyje apžvelgiami šiuo metu vykdomi moksliniai tyrimai, susiję su SAMA, nurodant pagrindines organizacijas ir institucijas, dalyvaujančias tiriant šią anomaliją. Jame taip pat nagrinėjama technologinė pažanga, sukurta su SAMA susijusioms problemoms spręsti, ir nurodomos galimos tolesnės mokslinių tyrimų kryptys.
Vykdomi moksliniai tyrimai
Pietų Atlanto magnetinės anomalijos tyrimams yra pasišventusios daugybė organizacijų ir institucijų, nes ji svarbi tiek moksliniam pažinimui, tiek praktiniam pritaikymui.
Anomaliją tiriančios organizacijos ir institucijos
- NASA: Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), vykdydama kosmines misijas ir stebėjimus iš palydovų, atlieka išsamius SAMA tyrimus. NASA kosminės misijos suteikia vertingų duomenų apie anomalijos poveikį palydovams ir padeda tobulinti Žemės magnetinio lauko modelius.
- ESA: Europos kosmoso agentūra (EKA) taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį tiriant SAMA. ESA kosminės misijos, pavyzdžiui, "Swarm" palydovų misija, yra skirtos Žemės magnetinio lauko žemėlapiams sudaryti ir regioninėms anomalijoms, įskaitant SAMA, tirti.
- Nacionalinė geografijos draugija: Ši organizacija remia geomagnetinių reiškinių mokslinius tyrimus ir finansuoja tyrimus, kuriais siekiama suprasti platesnį SAMA poveikį Žemės aplinkai.
Dabartinės misijos ir tyrimai
- "Swarm" palydovų misija: 2013 m. pradėta EKA misija "Swarm" yra pagrindinis Žemės magnetinio lauko tyrimų projektas. Misijos tikslas - dislokuojant trijų palydovų žvaigždyną pateikti išsamius duomenis apie magnetinį lauką ir jo anomalijas, įskaitant SAMA.
- NASA magnetinio lauko misijos: NASA misijos, tokios kaip Magnetinio lauko tyrimas (MFI), skirtos Žemės magnetinio lauko dinamikai ir jo svyravimams, įskaitant ir tuos, kurie stebimi Pietų Atlanto regione, suprasti.
- Geofizinių tyrimų studijos: Įvairių institucijų geofizikai ir mokslininkai atlieka tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti pagrindinius SAMA mechanizmus ir jų sąveiką su geodinamo ir mantijos konvekcija.
Technologinė pažanga
Technologijų pažanga padeda spręsti Pietų Atlanto magnetinės anomalijos keliamus iššūkius. Palydovų konstrukcijos ir navigacijos sistemų naujovės yra labai svarbios siekiant sušvelninti anomalijos poveikį ir padidinti veiklos patikimumą.
Naujos technologijos, sukurtos anomalijoms įveikti
- Radiacinė apsauga: Siekiant apsaugoti palydovus nuo padidėjusios radiacijos SAMA regione, sukurtos naujos radiacinės apsaugos technologijos. Pažangiosios medžiagos ir ekranavimo būdai padeda sumažinti elektroninių gedimų ir pažeidimų riziką.
- Patobulintos navigacijos sistemos: Siekiant kompensuoti SAMA sukeliamus magnetinio lauko iškraipymus, kuriamos patobulintos navigacijos sistemos, kuriose integruojami keli duomenų šaltiniai, įskaitant GPS ir inercinius matavimo prietaisus. Šios sistemos teikia tikslesnę ir patikimesnę navigacijos informaciją.
- Duomenų taisymo algoritmai: Mokslininkai kuria pažangius duomenų korekcijos algoritmus, kad būtų atsižvelgta į magnetinio lauko anomalijas. Šie algoritmai padeda išfiltruoti iškraipymus iš palydovų ir navigacijos sistemų surinktuose duomenyse ir taip padidinti bendrą tikslumą.
Ateities mokslinių tyrimų kryptys
- Pažangūs geomagnetiniai modeliai: Būsimų tyrimų tikslas - sukurti tikslesnius Žemės geomagnetinio lauko modelius, į kuriuos būtų įtraukti išsamūs duomenys apie tokias anomalijas kaip SAMA. Šie modeliai padės geriau prognozuoti lauko svyravimus ir jų poveikį.
- Ilgalaikė stebėsena: Norint suprasti SAMA elgseną ir prognozuoti būsimą poveikį, būtina tęsti ilgalaikę SAMA ir jos pokyčių stebėseną. Vykdomos palydovų misijos ir antžeminiai tyrimai padės geriau suprasti anomaliją.
- Inovatyvus erdvėlaivio dizainas: Būsimų erdvėlaivių ir palydovų konstrukcijose bus naudojamos pažangios technologijos, kad jie geriau atlaikytų SAMA poveikį. Naujų medžiagų ir inžinerinių sprendimų tyrimai padidins šiame regione vykdomų kosminių misijų ilgaamžiškumą ir našumą.
Galimi iššūkiai
Pietų Atlanto magnetinė anomalija (SAMA) kelia daugybę iššūkių, kurie turi įtakos ir moksliniams tyrimams, ir praktiniam taikymui. Šie iššūkiai kyla dėl anomalijos poveikio technologijoms, navigacijai ir mūsų supratimui apie Žemės magnetinį lauką. Šiems iššūkiams spręsti reikia nuolatinių mokslinių tyrimų ir novatoriškų sprendimų.
Technologiniai iššūkiai
- Palydovų pažeidžiamumai: Per SAMA praskrendantys palydovai patiria didesnę spinduliuotę, dėl kurios gali sutrikti elektronikos veikimas, sugesti duomenys ir net fiziškai pažeisti jautrius komponentus. Padidėjusi spinduliuotė gali turėti įtakos palydovo veikimui, todėl gali kilti problemų dėl ryšio, duomenų perdavimo ir bendro misijos patikimumo.
- Radiacijos sukelti gedimai: Anomalijos radiacinė aplinka gali sukelti elektroninių sistemų gedimus palydovuose ir kosminėse misijose. Tai apima elektroninių komponentų gedimo riziką, padidėjusį klaidų skaičių apdorojant duomenis ir galimus trumpalaikius ar ilgalaikius veiklos sutrikimus.
- Padidėjusios veiklos sąnaudos: SAMA poveikiui pašalinti dažnai reikia papildomų išteklių, pavyzdžiui, sustiprinti palydovų ekranavimą arba dažniau atlikti techninę priežiūrą ir kalibravimą. Šios priemonės gali padidinti kosminių misijų ir palydovų eksploatacijos išlaidas.
Navigacijos ir veiklos iššūkiai
- Netikslūs magnetinio lauko matavimai: Dėl SAMA atsiranda didelių magnetinio lauko rodmenų nuokrypių, kurie gali turėti įtakos sistemoms, naudojančioms magnetinius kompasus arba magnetinės navigacijos technologijas. Šie netikslumai gali apsunkinti navigacijos užduotis, todėl pilotams ir laivų navigatoriams reikia naudoti papildomas sistemas arba atlikti papildomus patikrinimus.
- Skrydžio trajektorijos koregavimas: Dėl SAMA sukeliamų magnetinio lauko iškraipymų orlaiviuose gali atsirasti navigacijos sistemų netikslumų, todėl gali prireikti koreguoti skrydžio maršrutus ir papildomai įsikišti pilotui, kad būtų užtikrinta tiksli navigacija.
- Jūrų navigacijos klausimai: Laivams, plaukiojantiems per SAMA, gali sutrikti magnetinio kompaso rodmenys, todėl gali būti nukrypstama nuo numatytų kursų. Tai gali apsunkinti laivybą ir prireikti naudoti alternatyvias navigacijos priemones, kad būtų išlaikytas tikslumas.
Mokslo ir mokslinių tyrimų iššūkiai
- Geomagnetinių modelių sudėtingumas: Norint suprasti SAMA, reikalingi sudėtingi geomagnetiniai modeliai, kuriuose atsižvelgiama į Žemės magnetinio lauko svyravimus. Šių modelių kūrimas ir tobulinimas yra sudėtingas dėl dinamiško geodinaminio pobūdžio ir magnetinio lauko stiprumo kintamumo.
- Ilgalaikė stebėsena: Norint stebėti SAMA raidą ir suprasti jos elgseną, būtina nuolatinė ir ilgalaikė stebėsena. Tam reikia nuolatinio finansavimo ir išteklių palydovų misijoms, antžeminiams stebėjimams ir duomenų analizei.
- Duomenų aiškinimas: Analizuoti duomenis, surinktus iš palydovų ir kitų šaltinių SAMA regione, gali būti sudėtinga dėl anomalijų ir triukšmo. Mokslininkai turi sukurti sudėtingus duomenų koregavimo algoritmus ir metodus, kad galėtų tiksliai interpretuoti ir panaudoti šiuos duomenis.
Apibendrinant galima teigti, kad Pietų Atlanto magnetinė anomalija kelia didelių iššūkių įvairiose srityse - nuo technologinio poveikio palydovams ir navigacijos sistemoms iki sudėtingų mokslinių tyrimų ir duomenų interpretavimo problemų. Šiems iššūkiams spręsti reikia įvairiapusio požiūrio, apimančio pažangias technologijas, nuolatinę stebėseną ir novatoriškas mokslinių tyrimų strategijas.
Pakeiskite mokslinę komunikaciją su Mind the Graph!
"Mind the Graph" iš esmės keičia mokslinę komunikaciją, nes suteikia pažangią platformą, skirtą didelio poveikio vaizdinei medžiagai kurti. Mokslininkai, pedagogai ir mokslo komunikacijos specialistai gali naudotis šia priemone, kad sudėtingus duomenis paverstų aiškiais ir patraukliais grafikais. "Mind the Graph" yra labai svarbus siekiant padidinti mokslinių pristatymų aiškumą ir veiksmingumą. Mind the Graph užpildo atotrūkį tarp sudėtingų mokslinių tyrimų ir prieinamos vaizdinės komunikacijos. Užsiregistruokite nemokamai ir pasinerkite į mūsų galeriją jau dabar.
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį
Išskirtinis aukštos kokybės turinys apie veiksmingą vaizdinį
bendravimas mokslo srityje.
Lithuanian 
English 
Chinese 
Czech 
Dutch 
French 
German 
Italian 
Indonesian 
Japanese 
Korean 
Polish 
Portuguese 
Russian 
Spanish 
Turkish 
Ukrainian 
Swedish 
Romanian 
Bulgarian 
Finnish 
Greek 
Hungarian 
Norwegian 
Danish 
Estonian 
Slovenian 
Latvian 
Slovak