Pusiau struktūruoti interviu kokybiniuose tyrimuose

Kokybiniuose tyrimuose nagrinėjamas turtingas žmonių patirties, suvokimo ir reikšmių kompleksiškumas. Šioje tyrimų srityje pusiau struktūruoti interviu tampa universaliu metodu, padedančiu surinkti išsamias dalyvių įžvalgas. Skirtingai nuo griežtai struktūruotų interviu, pusiau struktūruoti interviu suteikia lanksčią sistemą, kurioje iš anksto nustatyti klausimai derinami su laisve nagrinėti kylančias temas ir gilintis į dalyvių mintis bei patirtį. Šiame straipsnyje siekiama parodyti pusiau struktūruotų interviu naudojimo kokybiniuose tyrimuose tikslą, naudą ir geriausią praktiką. Suprasdami, kaip šis metodas palengvina niuansuotą tyrimo klausimų nagrinėjimą, tyrėjai gali išnaudoti jo potencialą, kad užfiksuotų daugialypę žmogiškųjų reiškinių prigimtį ir gautų turtingų ir prasmingų duomenų, kurie padeda geriau suprasti įvairius socialinius, psichologinius ir kultūrinius reiškinius.

Kas yra pusiau struktūruoti interviu kokybiniuose tyrimuose?

Pusiau struktūruotas interviu - tai kokybinis tyrimo metodas, kuriame derinami ir struktūruoto, ir nestruktūruoto interviu aspektai. Pusiau struktūruoto interviu metu tyrėjas parengia iš anksto numatytų klausimų ar temų rinkinį, kuriuo vadovaudamasis jis kalbasi su dalyviu, tačiau, atsižvelgdamas į dalyvio atsakymus, jis gali būti lankstus ir užduoti papildomus klausimus. Tai leidžia taikyti daugiau pokalbio ir tyrinėjimo metodą, leidžiantį tyrėjui gilintis į konkrečias dominančias sritis ir surinkti išsamią ir niuansuotą informaciją.

Taip pat skaitykite: Koks skirtumas: Kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai?

Pusiau struktūruoti interviu leidžia tyrėjams nuodugniai ištirti dalyvių perspektyvas, patirtį ir suvokimą. Jie gali padėti atskleisti turtingus pasakojimus, asmenines įžvalgas ir kontekstines detales, kurių gali nepavykti atskleisti naudojant labiau standartizuotus interviu formatus. Atviras pusiau struktūruotų interviu pobūdis leidžia visapusiškai suprasti tyrimo temą ir atspindi sudėtingą žmogaus patirtį.

Pusiau struktūruotų interviu tikslas

Pusiau struktūruotas interviu yra dinamiška kokybinių duomenų rinkimo priemonė, leidžianti tyrėjams įsitraukti į pokalbį su dalyviais, kartu išlaikant tam tikrą lankstumą. Šie interviu leidžia tyrėjams nagrinėti tyrimo klausimus, įsigilinti į dalyvių požiūrį ir visapusiškai suprasti tiriamus reiškinius. Pusiau struktūruotų interviu tikslas neapsiriboja vien faktine informacija; jais siekiama atskleisti dalyvių suvokimą, įsitikinimus, vertybes ir emocijas, suteikiant vertingų įžvalgų apie jų subjektyvią patirtį.

Kada naudoti pusiau struktūruotą interviu?

Atliekant kokybinį tyrimą, sprendimą taikyti pusiau struktūruoto interviu metodą lemia įvairūs veiksniai. Pusiau struktūruoti interviu ypač tinka, kai tiriamos sudėtingos ir daugialypės temos, kurias reikia visapusiškai suprasti. Jie vertingi, kai tyrėjai siekia lanksčiai ir atvirai užfiksuoti dalyvių požiūrį, patirtį ir pasakojimus. Pusiau struktūruoti interviu yra veiksmingi, kai tyrimo tikslai susiję su įvairių požiūrių tyrinėjimu, dėsningumų ir temų nustatymu bei įžvalgomis apie asmenų mintis ir emocijas. Be to, šis metodas naudingas, kai tyrėjai siekia užmegzti ryšį ir kurti bendradarbiavimo santykius su dalyviais, nes jis suteikia galimybę prasmingiems ir interaktyviems pokalbiams. Pusiau struktūruotų interviu naudojimas įgalina tyrėjus ištirti turtingą dalyvių patirtį, kartu išlaikant duomenų rinkimo universalumą ir pritaikomumą.

Pusiau struktūruotų interviu nauda

Lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti: Pusiau struktūruoti interviu užtikrina pusiausvyrą tarp struktūros ir lankstumo, todėl tyrėjai, atsižvelgdami į dalyvių atsakymus, gali pritaikyti klausimus. Šis metodas leidžia tyrėjams nagrinėti konkrečias dominančias sritis, tirti netikėtus aspektus ir fiksuoti niuansus, kurių gali nepavykti atskleisti griežtos struktūros interviu metu.

Į dalyvavimą orientuotas požiūris: Pusiau struktūruotų interviu metu tyrimo proceso centre atsiduria dalyviai, vertinant jų požiūrį ir patirtį. Sukurdami pokalbio ir patogią atmosferą, tyrėjai gali sustiprinti pasitikėjimą ir santykius, skatindami dalyvius atvirai dalytis savo mintimis. Šis metodas palengvina bendradarbiaujantį ir bendrai konstruojamą žinių kūrimo procesą, atspindintį dalyvių gyvenimiškos patirties sudėtingumą.

Nuodugnus tyrinėjimas: Naudodami pusiau struktūruotus interviu tyrėjai gali gilintis į dalyvių pasakojimus, išsiaiškinti sudėtingas detales ir atskleisti paslėptas prasmes. Atviras šių interviu pobūdis leidžia pateikti turiningus aprašymus, asmeninius anekdotus ir kontekstines įžvalgas, todėl tyrėjai gali visapusiškai suprasti tyrimo temą.

Pusiau struktūruotų interviu trūkumai

Nors pusiau struktūruotas interviu turi nemažai privalumų, atliekant kokybinius tyrimus svarbu atsižvelgti į galimus jo trūkumus. Vienas iš trūkumų - interviuotojo šališkumo ar įtakos galimybė. Kadangi interviu vedėjas aktyviai dalyvauja vedant interviu, jo asmeninis šališkumas, prielaidos ar interpretacijos gali netyčia nulemti dalyvių atsakymus. Tai gali pakenkti surinktų duomenų objektyvumui. Kitas iššūkis - pusiau struktūruotų interviu pobūdis reikalauja daug laiko. Interviu vedimas, duomenų transkribavimas ir analizė gali būti ilgas procesas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Taip pat skaitykite: Problema, vadinama imties paklaida

Be to, gautų duomenų kokybė gali priklausyti nuo interviu vedėjo įgūdžių ir patirties vedant interviu ir išgaunant išsamius dalyvių atsakymus. Jei apklausėjas nėra tinkamai apmokytas arba neturi reikiamos patirties, surinktų duomenų kokybė ir išsamumas gali nukentėti. Galiausiai, dėl atviro pusiau struktūruotų interviu pobūdžio gali būti sukaupta daug kokybinių duomenų, kuriuos gali būti sudėtinga analizuoti ir interpretuoti, todėl jiems reikia skirti daug dėmesio ir taikyti griežtus analizės metodus.

Pagrindinės pusiau struktūruotų interviu atlikimo aplinkybės

Patvirtinus, kad pusiau struktūruotas interviu atitinka tyrimo temą, pusiau struktūruotam interviu pasirengti ir jį atlikti padeda šie nuoseklūs žingsniai:

1 žingsnis: apibrėžti tikslą ir tyrimo apimtį

Pradėkite nuo to, kad paaiškinsite, koks yra pusiau struktūruoto interviu tikslas ir kodėl jis yra tinkamiausias tyrimo metodas tyrimui. Apsvarstykite, kokias konkrečias žinias ar įžvalgas ketinama įgyti interviu metu.

2 žingsnis: Parenkite gerai parengtus interviu klausimus

Parenkite tokius interviu klausimus, kad jie būtų atviri, paprasti ir glausti. Atsargiai rinkite žodžius, ypač kai kalbama jautriomis temomis. Užtikrinkite, kad klausimai leistų dalyviams pateikti išsamius ir niuansuotus atsakymus.

3 žingsnis: nustatyti tikslinę (-es) grupę (-es), kuriai (-ioms) skirtas interviu

Nustatykite konkrečią populiaciją ar grupes, su kuriomis ketinama bendrauti pusiau struktūruoto interviu metu. Priklausomai nuo tikslinės grupės dydžio, reprezentatyviai imčiai atrinkti naudokite atsitiktinės arba stratifikuotos atrankos metodus. Arba, jei grupė yra maža, interviu gali būti atliekamas su visais potencialiais dalyviais.

4 žingsnis: suplanuokite pokalbio logistiką

Nuspręskite, kaip, kada ir kur vyks pokalbis. Gaukite dalyvių sutikimą ir iš anksto praneškite jiems apie interviu datą, laiką ir vietą. Pasirinkite aplinką, palankią atviram ir patogiam bendravimui.

5 veiksmas: Atlikite pokalbius

Interviu pradėkite neįpareigojančiu pokalbiu, kad užmegztumėte ryšį ir įgytumėte pasitikėjimą dalyviais. Tiesioginių interviu metu aktyviai klausykitės respondentų, atkreipdami dėmesį į jų neverbalinius signalus, pavyzdžiui, kūno kalbą, gestus ir balso pokyčius. Viso pokalbio metu išlaikykite nesmerkiantį, empatišką ir draugišką elgesį.

6 žingsnis: perrašykite interviu įrašus

Perrašykite pusiau struktūruotų interviu garso ar vaizdo įrašus. Transkripcija paverčia žodinį turinį rašytine forma ir padeda atlikti duomenų analizę. Ieškokite tinkamų šaltinių ar priemonių, kurios padėtų veiksmingai transkribuoti interviu.

7 veiksmas: kodavimas ir duomenų kategorizavimas

Toliau analizuokite pusiau struktūruotų interviu metu surinktus duomenis. Kodavimas - tai kruopštus transkribuotų duomenų nagrinėjimas, siekiant nustatyti pasikartojančius modelius, temas ir kategorijas. Šis procesas padeda susisteminti ir įprasminti gautą informaciją. Apsvarstykite galimybę naudoti specializuotą kodavimo interviu programinę įrangą, kad supaprastintumėte šią užduotį.

Taip pat skaitykite: Analizės įvaldymas: Kodų knygos vaidmuo kokybinių tyrimų srityje

8 etapas: Analizuokite užkoduotus duomenis

Užbaigę kodavimo procesą, išanalizuokite užkoduotus duomenis, kad gautumėte reikšmingų įžvalgų. Pasinaudokite kokybinių duomenų analizės įrankiais, pavyzdžiui, Delve, kad galėtumėte giliau ištirti duomenis ir atskleisti vertingas išvadas. Sukurkite temų ir modelių sąsajas, kad visapusiškai suprastumėte interviu rezultatus.

9 veiksmas: pateikite išvadas mokslinių tyrimų knygoje arba ataskaitoje

Analizės rezultatus paverskite nuosekliu pasakojimu ir pateikite juos moksliniame straipsnyje arba ataskaitoje. Pateikite duomenų istoriją, pabrėždami pagrindines įžvalgas ir patvirtinamuosius įrodymus. Struktūruokite dokumentą taip, kad efektyviai perteiktumėte rezultatų svarbą ir pasekmes, susijusias su tyrimo tikslais.

Mokslo iliustracijomis ir grafika suteikite plakatams vizualinį poveikį

Atminkite grafiką platforma iš esmės keičia mokslinę komunikaciją, suteikdama mokslininkams galimybę savo plakatams suteikti vizualinį poveikį pasitelkiant mokslines iliustracijas ir grafiką. Naudodami patogią vartotojo sąsają ir didelę iš anksto parengtų elementų biblioteką, mokslininkai gali be vargo kurti vizualiai patrauklius plakatus, kurie veiksmingai perteikia sudėtingas mokslines koncepcijas. Platforma siūlo daugybę pritaikomų šablonų, todėl mokslininkai gali pritaikyti plakatus pagal savo konkrečius mokslinių tyrimų poreikius. Nesvarbu, ar pristatote pranešimą konferencijose, ar dalijatės moksliniais tyrimais su kolegomis, ar publikuojate mokslinius straipsnius, Mind the Graph suteikia mokslininkams galimybę kurti vizualiai stulbinančius plakatus, kurie palieka neišdildomą įspūdį ir padidina jų mokslinio darbo poveikį.