Tyrėjams, siekiantiems patikimų ir patikimų rezultatų plačioje mokslinių tyrimų metodologijos srityje, vienas žodis - trianguliacija. Šis galingas metodas tapo vis labiau pripažįstamas ir reikšmingas įvairiose srityse, suteikdamas galimybę pagerinti tyrimų rezultatų pagrįstumą ir patikimumą. Trianguliacija leidžia tyrėjams sumažinti šališkumą, pagilinti tyrimus ir galiausiai pasiekti patikimesnes ir išsamesnes išvadas sujungiant įvairius duomenų šaltinius, metodikas ir požiūrius.

Šio straipsnio tikslas - atsakyti į klausimą "kas yra trianguliacija tyrimuose?", paaiškinant šią sąvoką, nurodant pagrindinius principus, metodus ir tikslus. 

Kas yra trianguliacija tyrimuose?

Tyrimų trianguliacija - tai procesas, kai tyrimo tema ar reiškinys nagrinėjamas keliais aspektais, duomenų šaltiniais ar metodais. Siekiant pagerinti tyrimo rezultatų pagrįstumą, patikimumą ir išsamumą, jis apima kelių metodikų ir informacijos šaltinių sujungimą.

Trianguliacijos sąvoka kilusi iš geodezijos, kur ji naudojama norint nustatyti tikslią objekto vietą naudojant kelis atskaitos taškus. Panašiai trianguliacija tyrimuose siekiama suvienodinti ir nuodugniai suprasti objektą, nagrinėjant jį iš įvairių perspektyvų.

Tyrėjai, naudodami trianguliaciją, stengiasi sumažinti bet kurio vieno metodo ar duomenų šaltinio trūkumus ir šališkumą. Jie gali ją taikyti siekdami patikrinti rezultatus, pastebėti dėsningumus ar neatitikimus ir visapusiškiau suprasti tyrimo temą.

kas yra trianguliacija moksliniuose tyrimuose
Pagaminta iš Mind the Graph

Trianguliacijos tipai tyrimuose

Bendrą tyrimų rezultatų stiprumą ir patikimumą didina daugybė skirtingų trianguliacijos rūšių, kurių kiekviena turi specifinių privalumų. Štai keletas tipiškų trianguliacijos metodų, naudojamų moksliniuose tyrimuose:

Duomenų trianguliacija

Taikant šį trianguliacijos būdą, siekiant gauti informacijos apie tyrimo temą, naudojami įvairūs šaltiniai arba duomenų tipai. Siekdami pagrįsti ir patvirtinti savo išvadas, tyrėjai renka duomenis įvairiais metodais, įskaitant interviu, apklausas, stebėjimus ir jau egzistuojančius įrašus. Tyrėjų rezultatų patikimumą ir tvirtumą galima padidinti sujungiant kelis duomenų šaltinius.

Metodologinis trianguliacija

Skirtingų metodų ar požiūrių naudojimas tyrimo klausimui tirti vadinamas metodologine trianguliacija. Siekdami ištirti tą patį reiškinį iš kelių perspektyvų, tyrėjai naudoja įvairias metodikas, įskaitant kokybinius ir kiekybinius metodus, eksperimentinius ir neeksperimentinius modelius, atvejo tyrimus ir apklausas. Naudodami vienas kitą papildančius metodus tyrėjai gali užfiksuoti įvairius tyrimo temos aspektus ir geriau ją suprasti.

Tyrėjų trianguliacija

Tyrimo projektas, kuriame dalyvauja keli tyrėjai ar tyrėjai, vadinamas tyrėjų trianguliacija. Skirtingos kiekvieno tyrėjo perspektyvos, patirtis ir šališkumas gali paremti ir patvirtinti kitų tyrėjų išvadas. Tyrimo procesas tampa griežtesnis, kai dalyvauja keli tyrėjai, nes jie gali patikrinti vienas kito prielaidas ir interpretacijas, todėl galiausiai gaunami patikimesni rezultatai.

Teorinė trianguliacija

Norint interpretuoti tyrimo rezultatus, teorijų trianguliacija reikalauja naudoti kelias teorines sistemas ar perspektyvas. Tyrėjai gali naudoti įvairias teorijas, kad įvertintų savo duomenis ir palygintų išvadas, gautas iš skirtingų perspektyvų. Šis metodas padeda atrasti kelis tiriamo reiškinio aspektus ar paaiškinimus, praturtina ir pagilina analizę.

Laiko trianguliacija

Problemos ar reiškinio tyrimas per tam tikrą laikotarpį vadinamas laiko trianguliacija. Siekdami nustatyti pokyčius, tendencijas ar dėsningumus laike, tyrėjai nagrinėja temą keliais laiko momentais. Lygindami keliuose laiko taškuose gautus duomenis, tyrėjai gali atpažinti laiko svyravimus, suvokti reiškinių raidą arba nustatyti ilgalaikį poveikį.

Vietos nustatymas Trianguliacija

Reiškinio ar tyrimo objekto tyrimas keliose aplinkose ar geografinėse vietovėse vadinamas vietos trianguliacija. Atlikdami tyrimus įvairiose aplinkose, tyrėjai gali atsižvelgti į kultūrinius, socialinius ar aplinkos kintamuosius, kurie gali turėti įtakos reiškiniui. Taikant šį metodą lengviau rasti bendrus ar kontekstui būdingus elementus, darančius įtaką tyrimo temai.

Trianguliacijos tikslai ir privalumai tyrimuose

Trianguliacija tyrimuose naudojama keliais svarbiais tikslais, kurie prisideda prie bendros tyrimų rezultatų kokybės ir patikimumo. Štai trys pagrindiniai trianguliacijos tikslai:

Validumo didinimas

Trianguliacija, mažindama šališkumo galimybę ir didindama išvadų patikimumą, prisideda prie tyrimo pagrįstumo. Tyrėjai, taikydami įvairius metodus, duomenų šaltinius ar požiūrius, gali patvirtinti savo išvadas ir įsitikinti, kad išvados yra nuoseklios.

Išsamaus vaizdo gavimas

Moksliniai tyrimai dažnai susiję su sudėtingais reiškiniais, kurių neįmanoma iki galo suprasti taikant vieną metodą ar naudojant vieną duomenų rinkinį. Derindami skirtingus požiūrius, trianguliacija leidžia tyrėjams geriau suprasti tyrimo temą. Integruodami skirtingus požiūrius, duomenų šaltinius ar teorijas, tyrėjai gali atrasti daug tiriamo reiškinio aspektų, perspektyvų ar dimensijų. Šis viską apimantis požiūris padeda tyrėjams pateikti išsamesnį ir niuansuotesnį tyrimo temos vaizdą.

Kryžminė įrodymų patikra

Tyrėjai gali kryžminiu būdu patikrinti savo duomenis ir patvirtinti išvadas naudodami kelis metodus, taikant trianguliaciją. Tyrėjai, naudodami įvairius metodus ar duomenų šaltinius, gali atrasti duomenų dėsningumus, nuoseklumą ar neatitikimus. Kai kelių metodų ar šaltinių rezultatus galima palyginti, atsiranda daugiau pagrindo manyti, kad išvados yra tikslios ir patikimos. Kita vertus, jei yra skirtumų, tyrėjai gali ištirti jų priežastis ir patobulinti savo interpretacijas. Šis kartotinis įrodymų kryžminio tikrinimo procesas sustiprina tyrimų išvadų patikimumą.

Trianguliacijos trūkumai tyrimuose

Nors tyrimų trianguliacija turi daug privalumų, labai svarbu pagalvoti ir apie galimus trūkumus. Keletas trianguliacijos naudojimo trūkumų yra šie:

Didesnis sudėtingumas

Trianguliacija dažnai apima daugelio metodikų, duomenų šaltinių ar požiūrių integravimą, todėl tyrimo procesas gali būti sudėtingesnis. Siekdami užtikrinti skirtingų metodų nuoseklumą ir suderinamumą, tyrėjai turi kruopščiai planuoti ir valdyti jų integraciją. Norint tinkamai taikyti trianguliaciją, gali prireikti papildomų išteklių ir žinių. Duomenų rinkimas, apdorojimas ir interpretavimas gali būti sudėtingas dėl trianguliacijos kompleksiškumo, todėl tyrėjai turi atidžiai orientuotis ir spręsti su tuo susijusius sudėtingus klausimus.

Išteklių intensyvumas

Trianguliacijai gali prireikti daug lėšų, laiko ir darbo. Palyginti su vieno metodo tyrimu, kelių metodų atlikimas arba duomenų rinkimas iš kelių šaltinių gali pareikalauti daugiau laiko ir pastangų. Tai gali reikšti didesnės imties gavimą, tyrėjų švietimą apie skirtingus metodus arba kelių rūšių duomenų rinkimą. Tyrimo įgyvendinamumą gali apsunkinti tai, kad reikia daugiau išteklių - tiek finansinių, tiek žmogiškųjų, ypač tokiomis aplinkybėmis, kai tų išteklių trūksta.

Didesnis subjektyvumas

Tyrėjų suvokimui ir duomenų analizei vis tiek gali turėti įtakos jų pačių šališkumas ir požiūris, net jei derinami keli metodai, duomenų šaltiniai ar požiūriai. Iš daugelio šaltinių gautas išvadas gali tekti integruoti ir apibendrinti, o tai gali būti susiję su subjektyviais sprendimais ir galbūt sukelti tyrėjo šališkumą. Siekdami nešališkumo ir atvirumo trianguliacijos proceso metu, tyrėjai turi žinoti apie savo šališkumą.

Nesuderinamumas

Trianguliacija kartais gali duoti prieštaringų išvadų. Tyrėjams gali tekti susidurti su duomenų šaltinių neatitikimais ar prieštaravimais. Prieštaringus rezultatus gali būti sunku suvaldyti ir suderinti, todėl gali prireikti tolesnio tyrimo ar metodologinio tobulinimo. Neatitikimų priežastis reikia atidžiai apsvarstyti, o pasekmes griežtai įvertinti.

Daug laiko reikalaujantis

Kadangi duomenis reikia rinkti, analizuoti ir integruoti iš kelių šaltinių ar metodikų, trianguliacija gali pailginti tyrimo procesą. Trianguliacija gali pareikalauti daug laiko ir darbo, dėl to gali pailgėti projekto terminai arba tyrimas gali būti baigtas vėliau. Tyrėjai turi atidžiai išnagrinėti, ar galimi trianguliacijos privalumai nusveria susijusias išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad reikia daugiau laiko ir pastangų.

Kada naudoti trianguliaciją?

Dabar, kai atsakyta į pagrindinį klausimą "Kas yra trianguliacija tyrimuose?", atėjo laikas apsvarstyti, kada taikyti trianguliaciją.

Trianguliacija yra vertingas tyrimo metodas, kurį galima taikyti įvairiose situacijose. Jis ypač naudingas toliau išvardytose situacijose:

  1. Išvadų patvirtinimas: Naudojant įvairius metodus, duomenų šaltinius ar požiūrius, trianguliacija padeda patvirtinti ir sustiprinti tyrimo rezultatų patikimumą.
  2. Sudėtingų reiškinių tyrinėjimas: Trianguliacija leidžia ištirti sudėtingus reiškinius, kurių neįmanoma iki galo suprasti taikant tik vieną metodą ar duomenų šaltinį.
  3. Šališkumo mažinimas: Trianguliacija sumažina šališkumą, nes derinant daugelį metodų sumažinama individualių šališkumų įtaka ir padidinamas objektyvumas.
  4. Mokslinių tyrimų apribojimų šalinimas: Trianguliacija padeda įveikti vieno metodo ar duomenų šaltinio trūkumus, todėl tyrimas tampa išsamesnis ir kokybiškesnis.
  5. Validumo ir patikimumo didinimas: Trianguliacija, pateikdama skirtingų metodų įrodymus, didina tyrimų rezultatų patikimumą ir patikimumą.
  6. Kontroversiškų ar jautrių temų tyrimas: Nagrinėjant prieštaringas ar jautrias temas, trianguliacija suteikia labiau subalansuotą ir niuansuotą požiūrį. 

Rinkdamiesi, ar taikyti trianguliaciją, tyrėjai turėtų atidžiai įvertinti tyrimo kontekstą, tikslus, turimus išteklius ir tyrimo temos pobūdį. 

Trianguliacijos pavyzdžiai

Toliau pateikiami keli pavyzdžiai, kaip trianguliacija gali būti naudojama tyrimuose:

  • Duomenų trianguliacijos pavyzdys: Mokslininkas, tiriantis, kaip nauja ugdymo programa veikia mokinių pasiekimus, gali rinkti duomenis įvairiais metodais, įskaitant mokinių apklausas, pokalbius su mokytojais ir akademinių įrašų analizę. Derindamas šiuos gausius duomenų šaltinius, tyrėjas gali išsamiau susipažinti su programos poveikiu ir patvirtinti rezultatus naudodamas įvairius duomenų rinkinius.
  • Metodologinio trianguliacijos pavyzdys: Atlikdamas tyrimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama fizinio aktyvumo ir psichikos sveikatos ryšiui, tyrėjas gali taikyti ir kiekybinę, ir kokybinę metodologiją. Nuodugnūs interviu su atrinkta dalyvių grupe gali būti naudojami kartu su apklausomis, siekiant surinkti kiekybinę informaciją apie fizinio aktyvumo lygį ir psichikos sveikatos rodiklius. Integruodamas šiuos du metodus tyrėjas gali įgyti platesnį supratimą apie temą, duomenų tendencijas papildydamas asmenine patirtimi ir perspektyvomis.
  • Tyrėjo trianguliacijos pavyzdys: Projekte, kurio tikslas - ištirti, kaip klimato kaita veikia biologinę įvairovę, dalyvaujantys tyrėjai gali būti įgiję ekologijos, klimatologijos, socialinių ir kitų mokslų patirties. Kiekvienas tyrėjas prisideda savo specialiomis žiniomis ir požiūriais, kartu renka ir nagrinėja duomenis iš įvairių perspektyvų. Derindami savo žinias ir patirtį, jie gali tarpusavyje patikrinti savo išvadas ir taip išsamiai suprasti sudėtingą klimato kaitos ir biologinės įvairovės sąveiką.

Duomenų rinkimo metodai trianguliacijai

Štai keletas įprastų duomenų rinkimo metodų, naudojamų trianguliacijai:

  • Apklausos: Naudojant klausimynus arba struktūruotus interviu, apklausomis nuosekliai renkami didelės imties asmenų duomenys. Apklausos gali suteikti kiekybinės informacijos, kurią galima statistiškai įvertinti ir susieti su įvairiais kokybinės informacijos šaltiniais.
  • Interviu: Siekiant surinkti išsamius kokybinius duomenis, interviu metu su dalyviais vyksta atviros diskusijos. Interviu metu galima gauti įžvalgių nuomonių ir niuansuotos informacijos, kurios negalima surinkti kitais būdais.
  • Pastebėjimai: Tiesioginis elgesio, sąveikos ar įvykių, vykstančių natūralioje aplinkoje, stebėjimas ir dokumentavimas vadinamas stebėjimu. Taikant šį metodą galima surinkti realiuoju laiku ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gautus duomenis, kad būtų galima išsamiai suprasti tyrimo temą.
  • Dokumentų analizė: Dokumentų analizė - tai procesas, kurio metu iš esamų dokumentų, pavyzdžiui, ataskaitų, straipsnių ar archyvinių įrašų, išgaunama svarbi informacija. Papildant pirminius duomenų šaltinius, šis metodas gali suteikti istorinį kontekstą, papildomus duomenis arba papildomas perspektyvas. 

Duomenų analizės metodai trianguliacijai

Štai keletas dažnai taikomų trianguliacijos metodų duomenų analizei:

  • Lyginamoji analizė: Lyginamoji analizė apima kelių duomenų šaltinių ar analizės metodų palyginimą ir sugretinimą, siekiant nustatyti tendencijas, modelius ar prieštaravimus.
  • Išvadų integravimas: Integravimas - tai procesas, kurio metu duomenys iš kelių šaltinių ar metodikų sudedami į vieną duomenų rinkinį, kurį vėliau galima analizuoti. 
  • Kryžminis tikrinimas: Kryžminis patvirtinimas apima rezultatų, surinktų taikant skirtingus duomenų rinkimo metodus ar šaltinius, palyginimą, siekiant įvertinti išvadų nuoseklumą ir patikimumą. 

7 žingsniai, kaip atlikti trianguliaciją

Norėdami atlikti trianguliaciją tyrime, atlikite šiuos veiksmus:

  1. Apibrėžkite tyrimo tikslus: Aiškiai apibrėžkite tyrimo tikslus ir klausimus, kad nustatytumėte trianguliacijos metodo tikslą ir apimtį.
  2. Pasirinkite duomenų rinkimo metodus: Pasirinkite tinkamus duomenų rinkimo metodus, atitinkančius tyrimo tikslus ir leidžiančius rinkti papildomus duomenis. Apsvarstykite kiekvieno metodo privalumus ir trūkumus.
  3. Surinkite duomenis: Įgyvendinkite pasirinktus duomenų rinkimo metodus, kad surinktumėte reikiamus duomenis iš kelių šaltinių ar perspektyvų. Užtikrinkite, kad duomenų rinkimo procedūros būtų nuoseklios, patikimos ir etiškos.
  4. Organizuoti ir analizuoti duomenis: Organizuoti ir analizuoti surinktus duomenis taikant tinkamus metodus ir būdus. Taikykite lyginamąją analizę, rezultatų integravimą ir kryžminį patvirtinimą, kad nustatytumėte dėsningumus ir užtikrintumėte patikimumą.
  5. Interpretuoti išvadas: Palyginkite ir sugretinkite skirtingų duomenų šaltinių ar metodų rezultatus, kad galėtumėte interpretuoti išvadas. Ieškokite konvergencijos arba divergencijos, kad padarytumėte reikšmingas išvadas.
  6. Apmąstykite apribojimus: Pripažinkite ir spręskite su trianguliacija susijusius apribojimus ar sunkumus, pavyzdžiui, šališkumą ar išteklių ribotumą. Apmąstykite galimą jų poveikį tyrimo rezultatams.
  7. Praneškite apie rezultatus: Aiškiai pateikite trianguliuotas išvadas, pabrėždami tyrimo privalumus, trūkumus ir pasekmes. Išsamiai ir skaidriai pateikite rezultatus, nurodydami duomenų šaltinius ir taikytus analitinius procesus.

Straipsnių su infografikomis citavimų skaičiaus augimas

Straipsniai su infografikomis paprastai sulaukia daugiau dėmesio ir citavimų nei tie, kuriuose jų nėra. Naudodamiesi Mind the Graph, tyrėjai gali kurti estetiškai patrauklias ir mokomąsias infografikas, kuriose aiškiai aprašomi jų tyrimai ir kurios tampa prieinamesnės platesnei auditorijai. Šis geresnis prieinamumas gali padėti skleisti mokslines žinias ir daryti joms poveikį, todėl galbūt daugiau asmenų sužinos apie tyrimus ir juos cituos.

Pradėkite kurti su Mind the Graph
Susiję straipsniai
logotipas-užsisakyti

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Išskirtinis aukštos kokybės turinys apie veiksmingą vaizdinį
bendravimas mokslo srityje.

- Išskirtinis vadovas
- Dizaino patarimai
- Mokslo naujienos ir tendencijos
- Mokomosios medžiagos ir šablonai