Atliekant bet kokį mokslinių tyrimų projektą gaunama daug duomenų, kurių dalis yra vertinga, o dalis - ne. Moksliniuose tyrimuose aptikus ką nors naujo, netikėto ar painaus, jie gali greitai tapti pribloškiantys.
Kartais galite nuklysti nuo kelio, kai spaudžia terminas. Venkite nerimauti dėl šių netyčinių rezultatų, kai dabartinis tyrimas bus baigtas, neįtraukdami jų į svarstymą.
Atliekant post-hoc analizę, neanalizuojami visi atsitiktiniai eksperimento rezultatai. Svarbu ieškoti dėsningumų, kai pastebite ką nors, kas verta atidesnio nagrinėjimo ir tolesnio tyrimo, padedančio geriau suprasti koncepciją.
Atlikus post-hoc analizę, galima gauti papildomos informacijos ir gilintis į savo temų bazę. Apžvelkime post hoc analizę iš arčiau.
Post-hoc analizė: kas tai yra?
Lotyniškai post hoc reiškia "po to", t. y. vėliau analizuoti eksperimentinius duomenis.
Post-hoc analizės tikslas - baigus tyrimą rasti dėsningumus ir rezultatus, kurie nebuvo pirminis tikslas. Taigi visos analizės, atliktos po eksperimento pabaigos, kurios nebuvo iš anksto suplanuotos, laikomos post-hoc analizėmis.
Jau surinkti duomenys naudojami post-hoc tyrime. Tyrėjai analizuoja šiuos duomenis siekdami naujų tikslų, kurie nebuvo numatyti eksperimento plane. Todėl post hoc tyrimai gali būti atliekami su apibendrintais ankstesnių bandymų duomenimis.
Atliekant post-hoc analizę dažnai sugaištama daug laiko, tačiau ji turi nemažai privalumų. Norėdami atskleisti vertingos informacijos, elkitės protingai ir nepervertinkite netikėtų rezultatų. Tai gali būti kažko svarbaus požymis, net jei tai atsitiktinis reiškinys.
Post hoc analizė naudinga tiriant klaidų lygį, vertinant hipotezių reikšmingumą arba nustatant, ar jos yra statistiškai reikšmingos.
Atliekant kelis bandymus arba nukrypstant nuo pagrindinės tyrimų krypties, padidėja klaidų ir klaidingai teigiamų rezultatų rizika. Būtent čia svarbiausias vaidmuo tenka post hoc tyrimui. Kaip tiksliai tai veikia?
Post-hoc analizė: kaip ji veikia?
Iš duomenų vis tiek galima gauti vertingų įžvalgų, net jei pagrindinis tikslas nepasiektas. Galimas vaisto poveikis po jo vartojimo ir duomenys apie jį. Arba bet kokie kiti panašūs vaistai taip pat gali būti verti ištyrimo.
Post-hoc analizės tikslas - atsakyti į klausimus po to, kai tyrimas jau baigtas, t. y. tikslas, kuris nebuvo nurodytas tyrime.
Norint nustatyti, iš kur atsirado skirtumai, nustačius statistiškai reikšmingą rezultatą, atliekamas post hoc testas. Post hoc testai gali būti naudojami norint įvertinti skirtumus tarp kelių grupių, išvengiant eksperimento klaidų. Buvo suformuluoti keli post hoc testai, ir dauguma jų duoda panašius rezultatus.
Yra įvairių tipų post hoc testų
Bet kokio tyrimo ar klinikinio tyrimo metu surinktus duomenis galima analizuoti ir nustatyti dėsningumus bei įvairius veiksnius. Dažniausiai atliekami šie post hoc testai:
- Bonferoni procedūra: Naudojant šią post hoc daugkartinio palyginimo korekciją galima atlikti kelis statistinius testus vienu metu.
- Naujasis Duncano daugkartinis testas (MRT): Duncano daugiamačių intervalų testas padės nustatyti skirtingas vidurkių poras (iš mažiausiai trijų).
- Dunno daugkartinio palyginimo testas: Tai yra post hoc analizė, atliekama po ANOVA, neparametrinis testas, kurio metu nedaroma prielaida, kad duomenys pasiskirsto pagal tam tikrą pasiskirstymą.
- Fišerio mažiausias reikšmingas skirtumas (LSD): Nustato, ar du vidurkiai statistiškai skiriasi.
- Holm-Bonferroni procedūra: Holm'o nuoseklusis Bonferroni testas daugkartinius palyginimus daro ne tokius griežtus.
- Naudojant Newmano-Keulso metodą, galima nustatyti imtis, kurių vidurkiai skiriasi vienas nuo kito. Newman-Keulsas lygina vidurkių poras naudodamas skirtingas kritines vertes. Todėl yra didesnė tikimybė rasti reikšmingų skirtumų.
- Rodžerio metodas: Šis statistinis metodas taikomas tyrimo duomenims vertinti post hoc, atlikus "daugiamatę" analizę.
- Scheffé metodas: Taikant Scheffe's metodą, testo statistika koreguojama skirtingai, priklausomai nuo atliktų palyginimų skaičiaus.
- Tukey testas: Tukey testas nustato, ar jūsų imtį sudaro tarpusavyje besiskiriančios grupės. Kiekvienos grupės vidurkis lyginamas su visų kitų grupių vidurkiu naudojant "sąžiningą reikšmingą skirtumą", kuris parodo, kaip labai skiriasi grupės.
- Dunnett pataisa: Šiuo post hoc testu lyginami vidurkiai. Priešingai nei Tukey'aus testas, jis lygina kiekvieną vidurkį su kontroliniu vidurkiu.
- Benjamini-Hochberg (BH) procedūra: Reikšmingas rezultatas bus gautas tik atsitiktinai, jei atliksite daug tyrimų. Šiuo post hoc testu atsižvelgiama į klaidingo atradimo dažnį.
Niekas negali pranokti nepriekaištingo vaizdinio kūrinio, kuriuo perteikiama sudėtinga žinutė.
Taip, tai tiesa, pasitelkus vaizdinę medžiagą daug lengviau suprasti sudėtingiausias sąvokas. Vaizdinių priemonių amžiuje nenuostabu, kad dėl grafikos veiksmingumo kvantinę fiziką tikriausiai galite suprasti daug paprasčiau.
Galvojate, kaip pradėti? Kam nerimauti, kai po ranka turite grafiką! Pas mus galite rinktis iš daugiau nei tūkstančio mūsų galerijoje esančių iliustracijų ir kurti plakatus naudodamiesi mūsų sukurta išmaniąja plakatų kūrimo programa. Pasinaudokite mūsų talentingos komandos žiniomis ir gaukite pagal savo poreikius pritaikytą plakatą. Norėdami gauti daugiau informacijos, apsilankykite mūsų svetainė.
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį
Išskirtinis aukštos kokybės turinys apie veiksmingą vaizdinį
bendravimas mokslo srityje.
Lithuanian 
English 
Chinese 
Czech 
Dutch 
French 
German 
Italian 
Indonesian 
Japanese 
Korean 
Polish 
Portuguese 
Russian 
Spanish 
Turkish 
Ukrainian 
Swedish 
Romanian 
Bulgarian 
Finnish 
Greek 
Hungarian 
Norwegian 
Danish 
Estonian 
Slovenian 
Latvian 
Slovak