Ar kada nors apmąstėte savo daktaro disertaciją ir supratote, kiek daug nepublikuotų tyrimų - vertingų duomenų ir įžvalgų, kurios niekada nebuvo oficialiai paskelbtos? Esame tikri, kad būtumėte dalyvavę daugybėje konferencijų, o jūsų parašytas stendinis pranešimas ar santrauka vis dar gulėtų kietajame diske ir lauktų, kol bus paskelbti, ar ne? Panašiai visi tyrėjai turi daugybę duomenų, kurie gali būti naudingi, tačiau niekada nebuvo paskelbti ankstesniais leidybos kanalais, pavyzdžiui, žurnaluose. Nepublikuoti moksliniai tyrimai - tai tyrimai ir išvados, kurie lieka už oficialių akademinių publikacijų ar recenzuojamų žurnalų ribų, tačiau turi didžiulę vertę plėtojant žinias. Tyrinėjant nepublikuotus mokslinius tyrimus atskleidžiamos neišnaudotos galimybės užpildyti žinių spragas ir skatinti inovacijas įvairiose disciplinose.
Nepaisant to, kad toks tyrimas nėra gerai žinomas, jis yra labai vertingas profesinėje ir akademinėje srityse. Nepublikuotų tyrimų tyrimas leidžia rasti neištirtų galimybių, užpildyti žinių spragas ir skatinti kūrybiškumą peržengiant disciplinų ribas. Tačiau, jei remiamasi vien tik nepublikuotais tyrimais, gali kilti pavojų, įskaitant šališkumą ir nepakankamą kokybės kontrolę. Todėl prieš taikydami šių tyrimų metodus ir šaltinius savo tyrimams, mokslininkai turėtų juos kritiškai įvertinti. Siekiant dar labiau padidinti nepaskelbtų mokslinių tyrimų atvirumą ir prieinamumą, reikėtų naudotis išankstinės spaudos serveriais ir atviros prieigos platformomis.
Šiame straipsnyje pabandysime atskleisti nepublikuotų tyrimų potencialą ir išsiaiškinti mūsų galvose susiformavusias dogmas.
Nepublikuotų mokslinių tyrimų vertės supratimas
Apibrėžimas ir ypatybės
Terminas "nepublikuoti moksliniai tyrimai" apima mokslo darbus, kurie lieka už tradicinių akademinių kanalų ribų, įskaitant disertacijas, vidines ataskaitas ir atmestus žurnalų straipsnius. Nepublikuotų mokslinių tyrimų ypatumų supratimas padeda tyrėjams įvertinti jų svarbą ir patikimumą jų akademinei veiklai. Tai gali būti moksliniai tyrimai, kurie nepateikti publikuoti, žurnalų atmesti tyrimai arba privačių organizacijų nuosavybės teise valdomi moksliniai tyrimai. Nepublikuotų mokslinių tyrimų ypatybės skiriasi, tačiau dažnai jiems trūksta oficialaus tarpusavio vertinimo, todėl sunkiau įvertinti jų patikimumą.
Dažniausios priežastys, kodėl moksliniai tyrimai lieka nepublikuoti
Tyrimai gali likti nepaskelbti dėl kelių priežasčių. Kai kurie tyrimai gali neatitikti aukštų pirmaujančių žurnalų standartų, o kiti gali būti laikomi nereikšmingais arba nepakankamai naujais. Kitais atvejais privačiojo sektoriaus organizacijos gali nuspręsti neskelbti nuosavybės teise priklausančių tyrimų, kad išlaikytų konkurencinį pranašumą. Be to, laiko ir finansinė našta, susijusi su publikavimu, gali atgrasyti tyrėjus nuo publikavimo. Štai kodėl mes nesuteikiame reikšmės savo pačių neskelbtiems tyrimams. Tie duomenys yra jūsų pirminių tyrimų, kurie lėmė, kad užbaigėte mokslinių tyrimų projektą, dalis, tačiau jie nelaikomi tokiais svarbiais ir naujais.
Nepublikuotų mokslinių tyrimų tipai
Nepublikuoti moksliniai tyrimai pasireiškia keliomis pagrindinėmis formomis:
- Antrosios pakopos studijų baigiamieji darbai ir disertacijos: Šie darbai, nors ir moksliškai kruopštūs, dažnai lieka tik universitetų bibliotekose ir retai publikuojami akademiniuose žurnaluose.
- Privataus sektoriaus tyrimai: Pramoniniai tyrimai, rinkos analizės ir vidaus ataskaitos paprastai yra saugomos ir viešai neskelbiamos.
- Vyriausybės finansuojami moksliniai tyrimai: Dėl nacionalinio saugumo ar politinio jautrumo priežasčių kai kurie vyriausybiniai tyrimai neskelbiami.
- Konferencijų dokumentai ir pranešimai: Nors jais dalijamasi profesiniuose forumuose, jie dažnai nėra oficialiai skelbiami recenzuojamuose leidiniuose, o tai riboja platesnį prieinamumą.
Šios formos yra svarbūs, bet dažnai nepakankamai naudojami vertingų duomenų šaltiniai.
Įžvalgos apie nepaskelbtų mokslinių tyrimų apimtį ir mastą
Nepublikuotų mokslinių tyrimų apimtis labai plati, jie apima įvairias sritis - nuo tiksliųjų mokslų, tokių kaip biologija, chemija ir inžinerija, iki humanitarinių ir socialinių mokslų, tokių kaip sociologija, psichologija ir politikos mokslai. Šių darbų duomenų išsamumas dažnai yra toks pat vertingas kaip ir paskelbtų tyrimų, nes juose pateikiama unikalių įžvalgų apie realaus pasaulio taikymą, naujas tendencijas ar regionines problemas, kurios gali būti niekur kitur neaptartos. Nepublikuoti tyrimai dažnai yra labai specializuoti, jais siekiama užpildyti dabartinės literatūros spragas ir prisidėti prie žinių raidos, pateikiant duomenis ir išvadas, kurios gali padėti patobulinti, patikrinti arba paneigti nustatytas teorijas.
Daugelyje vyriausybės finansuojamų projektų, pramonės analizių ir daktaro disertacijų pateikiami pažangiausi moksliniai tyrimai, kurie, nors ir nėra oficialiai paskelbti recenzuojamuose žurnaluose, yra labai svarbūs siekiant pažangos atitinkamose srityse. Šie tyrimai gali atskleisti ankstyvuosius rezultatus, eksperimentų protokolus ar konkrečios srities žinias, kurios ne visada prieinamos platesnei akademinei bendruomenei. Todėl prieiga prie šios pilkosios literatūros yra labai svarbi visiems, ieškantiems išsamių duomenų savo studijų srityje.
Nepublikuotų mokslinių tyrimų svarba
Įnašas į žinias
Nepublikuoti moksliniai tyrimai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant žinias, nes padeda užpildyti literatūros spragas ir pateikia unikalų požiūrį į specializuotas temas. Nepaskelbtų mokslinių tyrimų pavyzdžiai, pavyzdžiui, magistro baigiamieji darbai arba privataus sektoriaus tyrimai, rodo jų vertę skatinant bendradarbiavimą ir tobulinant teorinius pagrindus. Pavyzdžiui, daugelyje magistro baigiamųjų darbų pateikiami išsamūs atvejų tyrimai arba originalūs eksperimentų rezultatai, kurie, nors ir nėra oficialiai paskelbti, vis tiek gilina žinias specializuotomis temomis. Tokiose srityse kaip aplinkos mokslas ir technologijos, kuriose neskelbtos lauko ataskaitos gali suteikti naudingos, kitur neprieinamos informacijos, šios įžvalgos gali būti labai naudingos.
Reikšmingų išvadų iš nepublikuotų darbų pavyzdžiai
Internete galima rasti nemažai mokslinių tyrimų rezultatų, kurie gali būti laikomi vertingais tyrimais. Agricola, arba Žemės ūkio internetinė prieiga. Nacionalinė žemės ūkio biblioteka yra atsakinga už šios duomenų bazės, suteikiančios vartotojams prieigą prie dokumentų, skyrių, ataskaitų ir pakartotinių spaudinių įrašų, apimančių visus žemės ūkio ir susijusių sričių aspektus, tvarkymą. Norėdami gauti prieigą, eikite į http://agicola.nal.usda.gov/. Panašiai veikia ir energetikos tyrimų duomenų bazė, kuri gali padėti ieškoti neskelbtos arba "pilkosios" literatūros.
- IL priemonių rinkinys: Siūlo apibrėžimus ir nuorodas į technines ataskaitas.
- TextRelease: Pateikiama informacija apie Tarptautinę pilkosios literatūros konferenciją.
- Virtualios techninės ataskaitos Centrinė: Pilkąją literatūrą rengiančių institucijų sąrašai.
- GrayLIT tinklas: Agregatų federalinės techninės ataskaitos.
- CiteSeer: Mokslinės literatūros biblioteka su citavimo analizės įrankiais.
- E. spausdinimo tinklas: Mokslinių e. spaudinių išteklių sutelktinė paieška.
Bendradarbiavimo stiprinimas
Nepublikuoti tyrimai skatina bendradarbiavimą, nes skatina tyrėjus dalytis preliminariais rezultatais ar neapdorotais duomenimis. Tai padeda išvengti pastangų dubliavimo ir gali įkvėpti naujoms tyrimų kryptims. Noras dalytis nepublikuotais darbais akademiniuose ir profesiniuose tinkluose dažnai lemia novatoriškus atradimus ir praktinį pritaikymą, ypač tose srityse, kuriose moksliniai tyrimai yra labai specializuoti.
Nepublikuotų mokslinių tyrimų panaudojimo iššūkių įveikimas
Prieinamumo kliūtys
Nors nepublikuoti moksliniai tyrimai yra neįkainojama vertybė, tačiau dėl nuosavybės apribojimų, matomumo stokos ir patikimumo klausimų kyla sunkumų juos pasiekti. Siekdami įveikti šias kliūtis, tyrėjai gali pasinaudoti institucinėmis saugyklomis, profesiniais tinklais ir skaidria dalijimosi duomenimis praktika. Universitetai ir privačios bendrovės gali apriboti prieigą, kad apsaugotų nuosavybės teise priklausančius duomenis. Be to, internetinėse saugyklose, kuriose talpinami tokie tyrimai, gali būti reikalaujama specialių leidimų arba narystės mokesčių. Plačiau skleisti duomenis atviros prieigos formatais taip pat trukdo sąnaudos ir techninės kliūtys.
Technologinės kliūtys ir leidybos sąnaudos
Daugelis tyrėjų susiduria su technologinėmis kliūtimis, kurios riboja jų darbo matomumą. Pavyzdžiui, mažesnėms mokslinių tyrimų grupėms gali trūkti lėšų publikuoti atviros prieigos žurnaluose arba jos gali neturėti techninių žinių, reikalingų naudotis sudėtingomis saugyklomis ir duomenų bazėmis.
Kokybės ir patikimumo problemos
Kadangi nepublikuoti moksliniai tyrimai nebuvo oficialiai recenzuoti, dažnai kyla abejonių dėl šių darbų kokybės ir išsamumo. Kai kuriais atvejais rezultatai gali būti neišsamūs arba pagrįsti klaidingomis metodikomis. Kadangi nėra standartizuoto tikrinimo proceso, mokslininkams ir specialistams sunkiau įvertinti nepaskelbtų tyrimų patikimumą ir patikimumą.
Patikimumo ir patikimumo klausimų sprendimas
Siekdami užtikrinti, kad nepaskelbti moksliniai tyrimai būtų patikimi, tyrėjai turėtų taikyti skaidrius dalijimosi duomenimis metodus, pavyzdžiui, pateikti išsamius metaduomenis ir patvirtinamuosius dokumentus. Be to, tyrėjai, rinkdami, analizuodami ir pateikdami duomenis, turi laikytis etikos gairių ir principų.
Kita vertus, tokių tyrimų naudotojai turėtų kritiškai įvertinti metodikos griežtumą ir prieš darydami išvadas pasidomėti papildomomis ekspertų nuomonėmis. Be to, naudotojams svarbu žinoti apie galimus šališkumus ar interesų konfliktus, kurie galėjo turėti įtakos tyrimui. Naudotojas turėtų atidžiai išnagrinėti pateiktus duomenis ir statistiką, kad įsitikintų jų tikslumu ir tinkamumu. Skaitytojams taip pat rekomenduojama palyginti šį tyrimą su kitais tyrimais panašiomis temomis, kad gautų išsamesnį supratimą.
Be to, naudojant tokius tyrimus kaip įrodymus ar argumentų ar sprendimų pagrindimą, labai svarbu tinkamai cituoti ir nurodyti šaltinį. Tai ne tik suteikia pagarbą ten, kur ji priklauso, bet ir leidžia kitiems, jei reikia, gauti papildomos informacijos. Laikantis šios praktikos, nepublikuotus mokslinius tyrimus galima padaryti patikimesnius ir patikimesnius tiek tyrėjams, tiek naudotojams. Galiausiai skaidrumas yra svarbiausias veiksnys, skatinantis nepaskelbtų mokslinių tyrimų patikimumą mokslo bendruomenėje.
Nepaskelbtų mokslinių tyrimų prieinamumo ir panaudojimo strategijos
Naudojimasis internetinėmis saugyklomis
Tokios platformos kaip ProQuest ir arXiv yra puikūs šaltiniai, kuriuose galima rasti nepublikuotų mokslinių tyrimų, įskaitant disertacijas, diplominius darbus ir konferencijų pranešimus. Efektyvi paieška šiose platformose naudojant tikslius raktinius žodžius ir išplėstinius filtrus užtikrina, kad tyrėjai ras svarbiausius nepublikuotus mokslinius tyrimus. Šiose platformose talpinama įvairi medžiaga, įskaitant disertacijas, disertacijas ir konferencijų pranešimus. Veiksmingai paieškai reikia naudoti tikslius raktinius žodžius, filtruoti pagal temą ar instituciją ir orientuotis autorių teisių ir prieigos apribojimuose. Skaityti daugiau čia
Patarimai, kaip veiksmingai ieškoti šių išteklių
Naudodamiesi išplėstinės paieškos parinktimis ir specializuotais filtrais galite rasti svarbiausius nepublikuotus darbus. Taip pat naudinga atlikti paiešką konkrečiose akademinėse institucijose arba paprašyti prieigos prie institucinių saugyklų. Įsitikinkite, kad neinvestuojate daug laiko į naršymą šiose svetainėse, nes tai gali blaškyti dėmesį. Jei susidūrėte su kai kuriais tyrimais, kreipkitės į savo mentorių ir aptarkite tyrimų pagrįstumą prieš judėdami pirmyn.
Bendravimas su mokslininkais
Norint gauti prieigą prie nepublikuotų mokslinių tyrimų, labai svarbu užmegzti tvirtus profesinius ir akademinius tinklus. Bendravimas su mokslininkais konferencijose, akademinėse draugijose ir socialinės žiniasklaidos platformose gali suteikti galimybių prašyti nepublikuotų duomenų arba bendradarbiauti atliekant naujus mokslinius tyrimus. Dažnai galima tiesiogiai kreiptis į tyrėjus ir prašyti prieigos prie jų darbų. Jūsų draugų ir mentoriaus tinklas taip pat gali padėti gauti prieigą prie geresnių išteklių, jei laiku kreipsitės į jį. Mąstykite aktyviai ir suraskite tinkamus vardus iš srities, kad tai būtų jums naudinga.
Kaip kreiptis į tyrėjus dėl nepublikuotų duomenų
Prašant nepublikuotų duomenų, svarbu paaiškinti, kaip bus naudojamasi tyrimais, užtikrinti, kad bus tinkamai įvertintas jų autoritetas, ir paprašyti leidimo bet kokiam galimam išvestinio darbo paskelbimui.
Panašioje komunikacijoje taip pat galite paklausti, kokia metodika naudota duomenims gauti, ir įsitikinti, kad duomenys yra viduje patvirtinti, kad juos būtų galima naudoti kituose leidiniuose ar tyrimuose. Tai padėtų sustiprinti pasitikėjimą savo tyrimais, taip pat įsitikintumėte, kad turite atsakymus į recenzento pastabas.
Etiniai aspektai
Sutikimas ir leidimai
Prieš naudodamiesi nepublikuotais darbais arba "pilkaisiais duomenimis", tyrėjai turi gauti pirminių autorių sutikimą. Tai ypač aktualu, kai nepublikuoti tyrimai įtraukiami į naujas publikacijas ar viešus pristatymus. Negavus tinkamų leidimų, gali būti pažeistos etikos normos arba intelektinė nuosavybė. Net jei informaciją galima rasti internetinėje paieškoje, privaloma gauti pirminės tyrėjų grupės leidimą atlikti tyrimus ir perspausdinti duomenis.
Mokslininkų ir naudotojų teisinė ir etinė atsakomybė
Tiek nepaskelbtų mokslinių tyrimų kūrėjai, tiek naudotojai turi teisinių ir etinių įsipareigojimų. Atsakomybė už duomenų naudojimą tenka abiem šalims. Tyrėjai turi tinkamai saugoti ir dokumentuoti savo darbą, kad apsaugotų neskelbtinus duomenis, o naudotojai turėtų įsitikinti, kad turi reikiamus leidimus naudoti ar platinti nepublikuotus rezultatus.
Pagarba intelektinei nuosavybei
Tvarkant nepublikuotus mokslinius tyrimus labai svarbu išmanyti intelektinės nuosavybės įstatymus. Naudodami ar platindami nepublikuotą darbą, tyrėjai turėtų tinkamai nurodyti pirminius autorius ir užtikrinti, kad jie laikytųsi visų atitinkamų intelektinės nuosavybės susitarimų.
Kaip cituoti nepublikuotus mokslinius tyrimus?
Iš viso tinklaraščio įrašo matome, kad ši teksto dalis daugeliui iš mūsų kelia nerimą. Atsakymas labai paprastas. Nepublikuotą darbą cituojate taip pat gerai, kaip ir publikuotą. Nurodykite autorių pavardes, tyrimo metus ir paminėkite, ar darbas baigtas, ar dar nebaigtas. Daugiau informacijos skaitykite čia.
Norėdami išsamiau sužinoti apie dokumento nuosavybę, perskaitykite "Proquest" straipsnį (čia).
Išvada
Nepaskelbti moksliniai tyrimai suteikia neišnaudotų galimybių spręsti sudėtingus klausimus, skatinti bendradarbiavimą ir diegti naujoves įvairiose disciplinose. Norint, kad nepublikuoti moksliniai tyrimai taptų vertingu šaltiniu, reikia įveikti prieigos kliūtis ir užtikrinti etišką praktiką, kad akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų būtų atskleistas visas jų potencialas. Skatindami bendradarbiavimą, spręsdami prieigos problemas ir laikydamiesi etikos ribų, tyrėjai gali atskleisti nepublikuotų tyrimų vertę. Ši sritis tebėra turtingas inovacijų ir atradimų šaltinis, todėl ją reikia toliau tyrinėti ir vesti dialogą apie tai, kaip geriausiai įtraukti šią medžiagą į pagrindinį akademinį ir profesinį diskursą.
Nepaskelbtų mokslinių tyrimų pristatymas su Mind the Graph
Nepaskelbtuose tyrimuose dažnai pateikiama revoliucinių išvadų, kuriomis verta pasidalyti aiškiai ir paveikiai. Mind the Graph suteikia mokslininkams galimybę pristatyti savo darbą su įspūdingomis vaizdinėmis priemonėmis, kurios išryškina jų rezultatų svarbą dar prieš oficialų paskelbimą. Nesvarbu, ar kuriamos iliustracijos preprintams, dotacijų paraiškoms, ar pristatymams, MTG užtikrina, kad jūsų nepaskelbti tyrimai būtų prieinami ir įsimintini. Turėdama didžiulę moksliškai tikslios grafikos biblioteką ir patogius įrankius, MTG padeda užpildyti atotrūkį tarp neapdorotų duomenų ir veiksmingos komunikacijos, padidindama jūsų darbo pasiekiamumą.
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį
Išskirtinis aukštos kokybės turinys apie veiksmingą vaizdinį
bendravimas mokslo srityje.