Retorinė analizė yra veiksminga priemonė, padedanti suprasti, kaip komunikacija veikia gilesniu lygmeniu. Nepriklausomai nuo terpės, kiekviena komunikacija perduoda žinutę ir dažnai ja siekiama įtikinti ar paveikti auditoriją. Retorikos analizė gali atskleisti šių pranešimų strategijas, parodyti, kaip kalba, emocijos ir struktūra naudojamos siekiant sudominti ir paveikti auditoriją.
Šiame tinklaraštyje žingsnis po žingsnio aprašysime, kaip atlikti retorinę analizę. Pirmiausia apibrėžkime retorinę analizę ir panagrinėkime pagrindinius jos elementus. Be to, sužinosite, kaip etosas, patosas, ir logotipai daro įtaką bendravimui. Naudodamiesi išsamiu tekstų analizės procesu, padėsime jums suskirstyti pagrindinius komponentus, tokius kaip auditorija, tikslas ir kontekstas.
Kas yra retorinė analizė?
Retorinė analizė - tai nagrinėjimas, kaip kalbėtojai ar rašytojai, pasitelkdami kalbą ir kitas priemones, įtikina, informuoja ar įtraukia savo auditoriją. Skirtingai nuo santraukos, kurioje tik apibendrinamas turinys, retorinėje analizėje nagrinėjama, kaip pranešimas yra sukurtas ir kodėl jis yra veiksmingas (arba ne). Vertinamos autoriaus ar kalbėtojo strategijos ir būdai, kuriais jis daro įtaką auditorijai.
Retorinė analizė padeda suprasti, kodėl ir kaip vyksta komunikacija. Bandoma atskleisti metodus, kuriais siekiama konkretaus auditorijos atsako, ir nagrinėjamas kūrėjo (kalbėtojo ar rašytojo), auditorijos ir pranešimo santykis. Retorinė analizė padeda išskaidyti komunikaciją į sudedamąsias dalis, kad būtų pasiektas gilesnis supratimas, nesvarbu, ar tai būtų politinė kalba, reklama, ar akademinė esė.
Pagrindinė koncepcija: Įtikinimas ir įtaka auditorijai
Atliekant retorinę analizę svarbiausia yra įtikinimas. Nesvarbu, ar komunikacija yra atvirai įtikinanti, pavyzdžiui, rinkimų kampanijos kalba, ar subtiliai skirta informuoti ar linksminti auditoriją, ja visada siekiama ją paveikti. Atliekant retorinę analizę, nagrinėjami sąmoningi pasirinkimai, kuriais siekiama šią įtaką formuoti.
Jame pateikiami atsakymai į tokius klausimus:
Kokiais būdais autorius ar kalbėtojas užmezga ryšį su auditorija?
Kaip jie siekia sukelti emocijas?
Kokia logika ar argumentais grindžiamas argumentas?
Suprasdami šiuos elementus galite įvertinti, kaip sėkmingai kalbėtojas ar rašytojas perteikė savo mintį ir suformavo auditorijos suvokimą ar elgesį.
Trys Aristotelio retoriniai kreipimaisi: Etosas, Patosas ir Logosas.
Senovės graikų filosofas Aristotelis apibrėžė tris pagrindinius retorinius kreipinius, kurie plačiai naudojami ir šiandien: etosas, patosas ir logosas. Dauguma retorikos rūšių naudoja šiuos kreipinius auditorijai įtikinti.
Ethos (patikimumas)
Iš esmės etosas yra kalbėtojo ar rašytojo etinis patrauklumas arba patikimumas. Trumpai tariant, jis atsako į klausimą: "Kas daro šį asmenį patikimą? " Sukurdamas stiprų etosą, pranešėjas parodo, kad yra kompetentingas, patikimas ir rūpinasi auditorijos interesais. Gydytojai, rašantys sveikatos klausimais, gali nurodyti savo ilgametę patirtį ir medicininę kvalifikaciją, kad suteiktų patikimumo. Turėdamas etosą kalbėtojas ar rašytojas tampa patikimu informacijos šaltiniu.
Patosas (emocinis patrauklumas)
Patosas - tai būdas apeliuoti į auditorijos emocijas. Tikslas - sukelti emocinę reakciją, atitinkančią komunikatoriaus ketinimus, pavyzdžiui, simpatiją, pyktį, džiaugsmą ar baimę. Dėl patoso pranešimas tampa labiau artimas ir įtikinantis auditoriją. Dažnai reklamose patosas naudojamas siekiant sukelti jausmus, kurie paskatintų imtis veiksmų, pavyzdžiui, paaukoti tam tikram tikslui arba ką nors įsigyti.
Logos (loginis apeliacinis skundas)
Loginiai ir racionalūs kreipiniai vadinami logos. Norint įtikinti auditoriją, pasitelkiami įrodymai, faktai, statistiniai duomenys arba loginiai argumentai. Pateikdamas aiškius, gerai pagrįstus argumentus, kuriuos sunku paneigti, logos apeliuoja į racionalią auditorijos pusę. Pavyzdžiui, moksliniame straipsnyje autoriaus teiginiams pagrįsti naudojami duomenys ir mokslinių tyrimų rezultatai, apeliuojant į skaitytojo logiką.
Trys patrauklumo elementai - etosas, patosas ir logosas - dažnai persipina tarpusavyje, o veiksmingi komunikacijos specialistai sujungia visus tris, kad sustiprintų savo pranešimą. Retorikos veiksmingumą galima suskirstyti nustatant, kaip kiekvienas iš jų naudojamas tekste ar kalboje.
Retorinės analizės atlikimo žingsniai
1 žingsnis: Nustatykite tikslą
Pirmasis žingsnis atliekant retorinę analizę yra komunikacijos tikslo nustatymas. Kiekvieno teksto, kalbos ar reklamos tikslas - pasiekti tam tikrą rezultatą. Tai gali būti auditorijos įtikinimas imtis veiksmų, informavimas apie konkrečią temą arba linksminimas. Norėdami nustatyti tikslą, užduokite šiuos klausimus:
- Ko siekiama šiuo pranešimu?
- Ar jis pateikia faktinę informaciją, skatina mąstyti ar keičia nuomonę?
- Kokią įtaką tikslas daro tonui ir požiūriui?
2 žingsnis: analizuokite auditoriją
Antra, atsižvelkite į auditorijos poreikius, vertybes ir lūkesčius. Galbūt norėsite paklausti:
- Kas yra tikslinė auditorija? Ar tai ekspertai, nespecialistai, tam tikra demografinė grupė, ar bendra auditorija?
- Kokie yra auditorijos įsitikinimai, požiūriai ar žinios?
- Kaip rašytojas ar kalbėtojas atsižvelgia į auditorijos interesus ir lūkesčius?
Suprasdami auditoriją galite įvertinti, kaip komunikacija atitinka jos vertybes ar norus.
3 žingsnis: išnagrinėkite kontekstą
Kontekstas atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant ir priimant pranešimą. Į kontekstą įtraukiami kultūriniai ir istoriniai veiksniai. Išnagrinėkite šiuos klausimus:
- Kas vyksta visuomenėje, politikoje ar kultūroje?
- Ar šis pranešimas turi konkretų kontekstą (pvz., krizė, šventė, viešas pranešimas)?
- Kokią įtaką aplinka daro bendravimo tonui ir turiniui?
4 žingsnis: analizuoti apeliacijų naudojimą
Siekdami įtikinti auditoriją, komunikacijos specialistai naudoja retorinius kreipinius. Etosas, patosas ir logosas - tai trys pagrindiniai Aristotelio retoriniai kreipiniai.
Ethos (patikimumas): Ethos reiškia kalbėtojo ar rašytojo patikimumą arba autoritetą. Paklauskite:
- Kiek patikimas ir kompetentingas yra pašnekovas?
- Patikimumas kuriamas nurodant kvalifikaciją, patirtį ar etiką?
Patosas (emocijos): Patosas (emocijos) - tai kreipimasis į auditorijos emocijas. Pamąstykite:
- Kaip kalbėtojas ar rašytojas siekia sukelti emocijas?
- Stiprinti žinutę emocijomis?
Logos (logika): Logos (logika) - tai logikos, proto ir įrodymų naudojimas argumentams pagrįsti. Analizuokite:
- Ar turite aiškų, logišką argumentą?
- Ar įrodymai pagrindžia teiginius faktais, statistiniais duomenimis ir pavyzdžiais?
5 žingsnis: įvertinkite struktūrą ir stilių
Galiausiai įvertinkite bendrą pranešimo struktūrą ir stilių. Stilius apima kalbos pasirinkimą, toną, literatūrines ar retorines priemones ir pranešimo organizavimą.
Išanalizuokite argumento ar pranešimo struktūrą. Tipišką pranešimą sudaro įžanga, pagrindinė dalis ir išvados:
- Įvadas: Kaip kalbėtojas ar rašytojas pristato savo temą ir patraukia auditorijos dėmesį?
- Kūnas: Kaip plėtojami ir pagrindžiami pagrindiniai aspektai? Ar mintys išdėstytos logiškai?
- Išvados: Kokią galutinę žinutę perduoda komunikacijos specialistas ir kaip jis ar ji palieka neišdildomą įspūdį?
Šie etapai sujungiami į išsamų retorinės analizės metodą. Laikydamiesi šio proceso galėsite suprasti, kaip komunikacijos specialistai naudoja kalbą, struktūrą ir kreipinius, kad pasiektų numatytą tikslą.
Bendrosios retorikos strategijos ir metodai
Pranešimo perteikimą ir auditorijos priėmimą dažnai pagerina įvairios retorinės strategijos. Dažniausiai kalbose, raštuose ir reklamose naudojamos šios retorinės strategijos: kartojimas, paralelizmas, metafora ir palyginimas bei antitezė.
1. Pakartojimas
Kartojimas - tai sąmoningas žodžių, frazių ar idėjų vartojimas, siekiant pabrėžti tam tikrą mintį. Tokiu būdu auditorija labiau įsimena žinutę. Labiau tikėtina, kad auditorija įsimins pagrindinę mintį, jei ją išgirs ar pamatys kelis kartus. Kartojant sukuriamas impulsas ir pabrėžiamos svarbios idėjos. Politikoje, reklamoje ir literatūroje jis dažnai naudojamas siekiant perteikti žinią.
2. Lygiagretumas
Lygiagretumas - tai panašių gramatinių struktūrų vartojimas keliose frazėse, punktuose ar sakiniuose. Rašant ar kalbant ritmingai ir subalansuotai, pranešimas tampa įtikinamesnis ir lengviau suprantamas. Tai paprastai padidina pranešimo oficialumą, poliškumą ir paveikumą. Suteikdamas vienodą reikšmę pagrindiniams kalbėtojo ar rašytojo punktams, paralelizmas padeda paaiškinti ryšius tarp idėjų. Turint nuoseklų modelį, argumentai tampa įtikinamesni.
3. Metafora ir palyginimas
Metaforomis ir palyginimais galima pateikti palyginimus, kad argumentas būtų gilesnis. Metaforomis lyginami du nepanašūs dalykai, sakant, kad vienas iš jų yra kitas, o palyginimuose naudojami žodžiai "kaip" arba "kaip".
- "Laikas yra vagis" reiškia, kad laikas vagia mūsų patirtį ar galimybes (kaip vagis).
- Palyginimo pavyzdys: "Jos šypsena buvo skaisti kaip saulė" parodo, kokia šilta ir paveiki yra šypsena.
Metaforos ir palyginimai sustiprina įtikinimą, nes pasitelkia auditorijos vaizduotę ir padeda suprasti sudėtingas idėjas, pasitelkiant žinomus palyginimus.
4. Antitezė
Antitezė - tai priešingų idėjų sugretinimas sakinyje ar frazėje, siekiant sukurti kontrastą. Pateikiant du priešingus požiūrius ar rezultatus, šiuo kontrastu pabrėžiami idėjų skirtumai. Antitezės vartojimas gali įtikinti auditoriją pasirinkti vieną pusę, o ne kitą. Antitezė pabrėžia kalbėtojo ar rašytojo argumentą, nes kontrastingos idėjos išdėstomos arti viena kitos ir parodomas jų skirtumas. Taip sukuriamas ryškus, įsimintinas skirtumas.
Kaip šie būdai pagerina bendravimą ir įtikinimą
- Aiškumas ir akcentai: Kartojimas ir paralelizmas užtikrina struktūrinį aiškumą, todėl svarbiausi dalykai išryškėja. Sutelkdami dėmesį į svarbiausius pranešimo aspektus, padedate auditorijai sekti pranešimą. Kartojimas arba veidrodinis atspindys užtikrina, kad pranešimas nebūtų prarastas ir auditorija suprastų visą jo prasmę.
- Emocinis ryšys: Metaforos ir palyginimai sukuria ryškius vaizdinius, kurie leidžia auditorijai užmegzti emocinį ryšį su kalbėtojo ar rašytojo argumentais. Palyginimai palengvina įsitraukimą ir įtikinimą, nes abstrakčios sąvokos tampa artimesnės ir asmeniškesnės.
- Įsimintinumas: Visos šios retorinės strategijos padeda geriau įsiminti žinutę. Emocinė metaforos trauka arba ritminė paralelizmo struktūra užtikrina, kad auditorija žinutę įsimins.
- Kontrastų stiprinimas: Antitezė atkreipia dėmesį į skirtumus ir verčia auditoriją įvertinti priešingas idėjas. Antitezė padeda įtikinti, nes aiškiai supriešina du variantus ir verčia auditoriją daryti vieną išvadą, o ne kitą.
Kiekviena iš šių retorinių strategijų ne tik pagerina bendravimą ir įtikinimą, bet ir sustiprina kalbėtojo ar rašytojo pranešimą, todėl jis tampa galingesnis, patrauklesnis ir veiksmingesnis. Tinkamas jų naudojimas gali paprastą argumentą paversti įsimintinu ir įtikinamu.
Sukurkite patrauklią savo mokslinio darbo vaizdinę reprezentaciją
Sudominkite auditoriją vizualiai patraukliais vaizdais, sukurtais remiantis jūsų tyrimais, taip sutaupydami laiko ir prikaustydami auditorijos dėmesį. Nesvarbu, ar tai būtų sudėtingi duomenų rinkiniai, ar sudėtingos sąvokos, Mind the Graph suteikia jums galimybę kurti patrauklius infografikus. Mūsų intuityvi platforma leidžia greitai kurti stulbinančius vaizdinius, kurie veiksmingai perteikia jūsų idėjas. Mūsų ekspertų komanda prireikus gali suteikti jums pagalbą ir patarimus. Pradėkite kurti šiandien ir padarykite neišdildomą įspūdį. Apsilankykite mūsų svetainė daugiau informacijos.
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį
Išskirtinis aukštos kokybės turinys apie veiksmingą vaizdinį
bendravimas mokslo srityje.