{"id":28055,"date":"2023-05-22T12:09:01","date_gmt":"2023-05-22T15:09:01","guid":{"rendered":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/?p=28055"},"modified":"2023-05-25T12:12:06","modified_gmt":"2023-05-25T15:12:06","slug":"what-is-quantum-computing","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/kas-yra-kvantiniai-skaiciavimai\/","title":{"rendered":"Kas yra kvantin\u0117 kompiuterija: Kas yra kvantinis kvantas?"},"content":{"rendered":"

Kvantiniai skai\u010diavimai - tai nauja technologija, kuri gali i\u0161 esm\u0117s pakeisti informacijos apdorojimo b\u016bdus. Pasinaudodami kvantin\u0117s mechanikos principais, kvantiniai kompiuteriai gali atlikti skai\u010diavimus, kurie ne\u012fmanomi klasikiniams kompiuteriams, tod\u0117l sud\u0117tingas problemas galima spr\u0119sti grei\u010diau ir tiksliau. \u0160iame straipsnyje pateikiamas \u012fvadas \u012f kvantinius kompiuterius, nagrin\u0117jami pagrindiniai j\u0173 principai ir galimi taikymo b\u016bdai. <\/p>\n\n\n\n

Kas yra kvantin\u0117 kompiuterija?<\/h2>\n\n\n\n

Kas yra kvantin\u0117 kompiuterija? Kvantin\u0117 kompiuterija - tai tokia kompiuterijos r\u016b\u0161is, kurioje operacijoms su duomenimis atlikti naudojami kvantin\u0117s mechanikos rei\u0161kiniai, pavyzd\u017eiui, superpozicija ir susietumas. Ji pagr\u012fsta kvantin\u0117s mechanikos principais, kuriais apra\u0161oma materijos ir energijos elgsena labai ma\u017eu masteliu, pavyzd\u017eiui, atom\u0173 ir subatomini\u0173 daleli\u0173 lygmeniu.<\/p>\n\n\n\n

Tradiciniuose kompiuteriuose pagrindinis informacijos vienetas yra bitas, kuris gali b\u016bti 0 arba 1. Tuo tarpu kvantiniuose kompiuteriuose naudojami kubitai (kvantiniai bitai), kurie vienu metu gali reik\u0161ti ir 0, ir 1, o tokia b\u016bsena vadinama superpozicija. \u0160i savyb\u0117 leid\u017eia kvantiniams kompiuteriams atlikti tam tikrus skai\u010diavimus daug grei\u010diau nei klasikiniams kompiuteriams.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n
\n
\"\"
Pagaminta Mind the Graph<\/a><\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

Kitas svarbus kvantini\u0173 skai\u010diavim\u0173 aspektas yra susietumas, kuris rei\u0161kia rei\u0161kin\u012f, kai dvi dalel\u0117s gali b\u016bti susietos taip, kad vienos dalel\u0117s b\u016bsena veikia kitos dalel\u0117s b\u016bsen\u0105, nesvarbu, kaip toli jos yra viena nuo kitos. \u0160i\u0105 savyb\u0119 galima panaudoti kuriant kvantines grandines, kurios vienu metu atlieka operacijas su keliais kubitais.<\/p>\n\n\n\n

Kvantiniai skai\u010diavimai gali sukelti revoliucij\u0105 daugelyje sri\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, kriptografijos, chemijos ir optimizavimo problem\u0173. Ta\u010diau tai vis dar palyginti nauja ir besivystanti technologija, tod\u0117l prie\u0161 pradedant j\u0105 pla\u010diai taikyti, reikia \u012fveikti nema\u017eai technini\u0173 ir praktini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kas yra kvantin\u0117 teorija?<\/h3>\n\n\n\n

Kvantin\u0117 teorija - tai fundamentali fizikos teorija, kuria apra\u0161oma materijos ir energijos elgsena labai ma\u017eu mastu, pavyzd\u017eiui, atom\u0173 ir subatomini\u0173 daleli\u0173 lygmenyje. Ji buvo sukurta XX a. prad\u017eioje, siekiant paai\u0161kinti rei\u0161kinius, kuri\u0173 negal\u0117jo paai\u0161kinti klasikin\u0117 fizika.<\/p>\n\n\n\n

Vienas i\u0161 pagrindini\u0173 kvantin\u0117s teorijos princip\u0173 yra bang\u0173 ir daleli\u0173 dualumo id\u0117ja, kuri teigia, kad dalel\u0117s gali elgtis ir kaip bangos, ir kaip dalel\u0117s. Kita svarbi kvantin\u0117s teorijos s\u0105voka yra neapibr\u0117\u017etumo principas, teigiantis, kad ne\u012fmanoma visi\u0161kai tiksliai \u017einoti ir dalel\u0117s pad\u0117ties, ir momento.<\/p>\n\n\n\n

Kvantin\u0117je teorijoje taip pat pateikiama superpozicijos s\u0105voka. Ji i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie materijos ir energijos elgsen\u0105 fundamentaliu lygmeniu ir pad\u0117jo rasti daugyb\u0119 praktini\u0173 pritaikym\u0173, pavyzd\u017eiui, sukurti lazerius, tranzistorius ir kitas \u0161iuolaikines technologijas.<\/p>\n\n\n\n

Kaip veikia kvantin\u0117 kompiuterija?<\/h2>\n\n\n\n

Kvantin\u0117 kompiuterija yra labai specializuota sritis, kurioje reikia kvantin\u0117s mechanikos, informatikos ir elektros in\u017einerijos \u017eini\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia pateikiama bendra kvantini\u0173 kompiuteri\u0173 veikimo ap\u017evalga:<\/p>\n\n\n\n

Kvantiniai bitai (kubitai):<\/strong> Kvantin\u0117je kompiuterijoje naudojami kubitai, kurie yra pana\u0161\u016bs \u012f klasikinius bitus, nes perteikia informacij\u0105, ta\u010diau turi svarb\u0173 skirtum\u0105. Klasikiniai bitai gali tur\u0117ti tik 0 arba 1 reik\u0161m\u0119, o kubitai vienu metu gali b\u016bti abiej\u0173 b\u016bsen\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kvantiniai vartai: <\/strong>Kvantiniai vartai - tai su kubitais atliekamos operacijos, leid\u017eian\u010dios manipuliuoti kubit\u0173 b\u016bsenomis. Jie yra analogi\u0161ki klasikiniams loginiams vartams, ta\u010diau d\u0117l kvantin\u0117s mechanikos prigimties turi tam tikr\u0173 svarbi\u0173 skirtum\u0173. Kvantiniai vartai - tai su kubitais atliekamos operacijos, leid\u017eian\u010dios manipuliuoti kubit\u0173 b\u016bsenomis. Skirtingai nuo klasikini\u0173 vart\u0173, kvantiniai vartai gali veikti su superpozicijoje esan\u010diais kubitais.<\/p>\n\n\n\n

Kvantin\u0117s grandin\u0117s<\/strong>:<\/em> Kaip ir klasikin\u0117s grandin\u0117s, kvantin\u0117s grandin\u0117s yra sudarytos i\u0161 eil\u0117s vart\u0173, veikian\u010di\u0173 su kubitais. Ta\u010diau, kitaip nei klasikin\u0117s grandin\u0117s, kvantin\u0117s grandin\u0117s d\u0117l susietumo savyb\u0117s vienu metu gali veikti su keliais kubitais.<\/p>\n\n\n\n

Kvantiniai algoritmai: <\/strong>Kvantiniai algoritmai - tai algoritmai, skirti vykdyti kvantiniuose kompiuteriuose. Paprastai jie kuriami siekiant pasinaudoti unikaliomis kubit\u0173 ir kvantini\u0173 vart\u0173 savyb\u0117mis ir atlikti skai\u010diavimus efektyviau nei klasikiniai algoritmai.<\/p>\n\n\n\n

Kvantin\u0117 aparatin\u0117 \u012franga:<\/strong> <\/em>Kvantin\u0117 aparatin\u0117 \u012franga - tai fizinis kvantinio kompiuterio \u012fgyvendinimas. \u0160iuo metu yra keletas skirting\u0173 kvantin\u0117s aparatin\u0117s \u012frangos tip\u0173, \u012fskaitant superlaid\u017eius kubitus, jon\u0173 gaudykl\u0117s kubitus ir topologinius kubitus.<\/p>\n\n\n\n

Kokie yra kvantin\u0117s kompiuterijos principai?<\/h2>\n\n\n\n

Kvantin\u0117 kompiuterija grind\u017eiama keliais pagrindiniais kvantin\u0117s mechanikos principais. \u0160tai keletas pagrindini\u0173 princip\u0173, kuriais grind\u017eiama kvantin\u0117 kompiuterija:<\/p>\n\n\n\n

Superpozicija:<\/strong> Kvantin\u0117je mechanikoje dalel\u0117s vienu metu gali b\u016bti keli\u0173 b\u016bsen\u0173. Kvantiniuose skai\u010diavimuose kubitai (kvantiniai bitai) gali egzistuoti 0 ir 1 superpozicijoje, tod\u0117l vienu metu galima atlikti kelis skai\u010diavimus.<\/p>\n\n\n\n

Susipainiojimas: <\/strong>Susipynimas - tai rei\u0161kinys, kai dvi ar daugiau daleli\u0173 gali koreliuoti taip, kad j\u0173 kvantin\u0117s b\u016bsenos tampa susijusios. Kvantin\u0117je kompiuterijoje susipynusius kubitus galima naudoti tam tikriems skai\u010diavimams atlikti daug grei\u010diau nei klasikiniuose kompiuteriuose.<\/p>\n\n\n\n

Neapibr\u0117\u017etumo principas:<\/strong> Neapibr\u0117\u017etumo principas teigia, kad ne\u012fmanoma visi\u0161kai tiksliai \u017einoti ir dalel\u0117s pad\u0117ties, ir jos impulso. \u0160is principas turi svarbi\u0105 reik\u0161m\u0119 kvantiniams skai\u010diavimams, nes rei\u0161kia, kad kubit\u0173 matavimai gali pakeisti j\u0173 b\u016bsen\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Matavimas:<\/strong> Matavimas yra esmin\u0117 kvantin\u0117s mechanikos dalis, nes jo metu dalel\u0117s superpozicija suskaidoma \u012f tam tikr\u0105 b\u016bsen\u0105. Kvantin\u0117je kompiuterijoje matavimai naudojami informacijai i\u0161 kubit\u0173 i\u0161gauti, ta\u010diau jie taip pat sunaikina kubit\u0173 superpozicijos b\u016bsen\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kvantin\u0117s kompiuterijos panaudojimas<\/h2>\n\n\n\n

\u0160tai keletas galim\u0173 kvantin\u0117s kompiuterijos panaudojimo b\u016bd\u0173:<\/p>\n\n\n\n

Kriptografija: <\/strong>Kvantiniai skai\u010diavimai gali pa\u017eeisti daugel\u012f dabartini\u0173 kriptografini\u0173 algoritm\u0173, naudojam\u0173 ry\u0161i\u0173 ir sandori\u0173 saugumui u\u017etikrinti. Ta\u010diau jie taip pat gali b\u016bti naudojami kuriant naujus kvantams atsparius \u0161ifravimo metodus, kurie b\u016bt\u0173 saugesni.<\/p>\n\n\n\n

Optimizavimo problemos: <\/strong>Sprend\u017eiant daugel\u012f realaus pasaulio problem\u0173 reikia rasti optimal\u0173 sprendim\u0105 i\u0161 daugyb\u0117s galim\u0173 sprendim\u0173. Kvantiniai kompiuteriai gali b\u016bti naudojami \u0161iems optimizavimo u\u017edaviniams spr\u0119sti efektyviau nei klasikiniai kompiuteriai, tod\u0117l galima rasti greitesnius ir tikslesnius sprendimus.<\/p>\n\n\n\n

Med\u017eiag\u0173 mokslas:<\/strong> Kvantiniai skai\u010diavimai gali modeliuoti sud\u0117ting\u0173 med\u017eiag\u0173 elges\u012f molekuliniu lygmeniu, tod\u0117l galima atrasti nauj\u0173 med\u017eiag\u0173, pasi\u017eymin\u010di\u0173 pageidaujamomis savyb\u0117mis, pavyzd\u017eiui, superlaidumu ar geresniu energijos saugojimu.<\/p>\n\n\n\n

Ma\u0161ininis mokymasis: <\/strong>Kvantiniai skai\u010diavimai gali patobulinti ma\u0161ininio mokymosi algoritmus, nes leid\u017eia efektyviai apdoroti didelius duomen\u0173 kiekius.<\/p>\n\n\n\n

Chemija: <\/strong>Kvantiniais kompiuteriais galima modeliuoti chemines reakcijas ir molekuli\u0173 elgsen\u0105 kvantiniu lygmeniu, o tai gali pad\u0117ti kurti veiksmingesnius medicininius vaistus ir med\u017eiagas.<\/p>\n\n\n\n

Finansinis modeliavimas: <\/strong>Kvantiniai skai\u010diavimai gali b\u016bti naudojami veiksmingesniam finansiniam modeliavimui ir rizikos analizei atlikti, tod\u0117l galima grei\u010diau ir tiksliau prognozuoti finansinius rezultatus.<\/p>\n\n\n\n

Nors tai tik keli pavyzd\u017eiai, kvantin\u0117s kompiuterijos pritaikymo galimyb\u0117s yra labai pla\u010dios ir \u012fvairios. Ta\u010diau \u0161i technologija vis dar yra ankstyvojoje stadijoje, tod\u0117l reikia \u012fveikti daugyb\u0119 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, kad j\u0105 b\u016bt\u0173 galima pla\u010diai pritaikyti praktikoje.<\/p>\n\n\n\n

Raskite geriausias mokslines iliustracijas savo tyrimams<\/h2>\n\n\n\n

Mind the Graph<\/a> yra internetin\u0117 platforma, kurioje galima rasti \u012fvairi\u0173 mokslini\u0173 iliustracij\u0173, padedan\u010di\u0173 tyr\u0117jams ir mokslininkams kurti vizualiai patraukli\u0105 ir paveiki\u0105 grafik\u0105 mokslini\u0173 tyrim\u0173 darbams, pristatymams ir plakatams. Tur\u0117dama pla\u010di\u0105 moksli\u0161kai tiksli\u0173 paveiksl\u0117li\u0173 bibliotek\u0105, Mind the Graph leid\u017eia tyr\u0117jams lengvai rasti tobulas iliustracijas savo darbams.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n
\n
\"\"<\/a><\/figure><\/div>\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n
\n
Prad\u0117kite kurti nemokamai<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n
<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Metas suprasti, kas yra kvantin\u0117 kompiuterija! Su\u017einokite \u0161ios naujos technologijos pagrindus, taikym\u0105 ir i\u0161\u0161\u016bkius.<\/p>","protected":false},"author":35,"featured_media":28056,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[959,28],"tags":[],"yoast_head":"\nWhat is Quantum Computing: The Future of Info Processing - Mind the Graph Blog<\/title>\n<meta name=\"description\" content=\"It's time to understand what quantum computing is! Learn the basics, applications, and challenges of this new technology.\" \/>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/kas-yra-kvantiniai-skaiciavimai\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"What is Quantum Computing: The Future of Info Processing\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"It's time to understand what quantum computing is! Learn the basics, applications, and challenges of this new technology.\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/kas-yra-kvantiniai-skaiciavimai\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Mind the Graph Blog\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2023-05-22T15:09:01+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2023-05-25T15:12:06+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/what-is-quantum-computing-blog.png\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1124\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"613\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/png\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"Ang\u00e9lica Salom\u00e3o\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:title\" content=\"What is Quantum Computing: The Future of Info Processing\" \/>\n<meta name=\"twitter:description\" content=\"It's time to understand what quantum computing is! Learn the basics, applications, and challenges of this new technology.\" \/>\n<meta name=\"twitter:image\" content=\"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/what-is-quantum-computing-blog.png\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Written by\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"Ang\u00e9lica Salom\u00e3o\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"6 minutes\" \/>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"What is Quantum Computing: The Future of Info Processing - Mind the Graph Blog","description":"It's time to understand what quantum computing is! Learn the basics, applications, and challenges of this new technology.","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/kas-yra-kvantiniai-skaiciavimai\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"What is Quantum Computing: The Future of Info Processing","og_description":"It's time to understand what quantum computing is! Learn the basics, applications, and challenges of this new technology.","og_url":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/kas-yra-kvantiniai-skaiciavimai\/","og_site_name":"Mind the Graph Blog","article_published_time":"2023-05-22T15:09:01+00:00","article_modified_time":"2023-05-25T15:12:06+00:00","og_image":[{"width":1124,"height":613,"url":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/what-is-quantum-computing-blog.png","type":"image\/png"}],"author":"Ang\u00e9lica Salom\u00e3o","twitter_card":"summary_large_image","twitter_title":"What is Quantum Computing: The Future of Info Processing","twitter_description":"It's time to understand what quantum computing is! Learn the basics, applications, and challenges of this new technology.","twitter_image":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/what-is-quantum-computing-blog.png","twitter_misc":{"Written by":"Ang\u00e9lica Salom\u00e3o","Est. reading time":"6 minutes"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/what-is-quantum-computing\/","url":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/what-is-quantum-computing\/","name":"What is Quantum Computing: The Future of Info Processing - Mind the Graph Blog","isPartOf":{"@id":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/#website"},"datePublished":"2023-05-22T15:09:01+00:00","dateModified":"2023-05-25T15:12:06+00:00","author":{"@id":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/#\/schema\/person\/542e3620319366708346388407c01c0a"},"description":"It's time to understand what quantum computing is! Learn the basics, applications, and challenges of this new technology.","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/what-is-quantum-computing\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/what-is-quantum-computing\/"]}]},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/what-is-quantum-computing\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"What is Quantum Computing: The Future of Info Processing"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/#website","url":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/","name":"Mind the Graph Blog","description":"Your science can be beautiful!","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/?s={search_term_string}"},"query-input":"required name=search_term_string"}],"inLanguage":"lt-LT"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/#\/schema\/person\/542e3620319366708346388407c01c0a","name":"Ang\u00e9lica Salom\u00e3o","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/a59218eda57fb51e0d7aea836e593cd1?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/a59218eda57fb51e0d7aea836e593cd1?s=96&d=mm&r=g","caption":"Ang\u00e9lica Salom\u00e3o"},"url":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/author\/angelica\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28055"}],"collection":[{"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28055"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28055\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28061,"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28055\/revisions\/28061"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28056"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28055"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28055"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28055"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}