{"id":27803,"date":"2023-05-16T08:25:52","date_gmt":"2023-05-16T11:25:52","guid":{"rendered":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/?p=27803"},"modified":"2023-09-13T09:28:58","modified_gmt":"2023-09-13T12:28:58","slug":"missions-to-the-moon","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/misijos-i-menuli\/","title":{"rendered":"Misijos \u012f M\u0117nul\u012f iliustruotos"},"content":{"rendered":"

Misijos \u012f M\u0117nul\u012f jau daugel\u012f met\u0173 kelia susi\u017eav\u0117jim\u0105 ir tyrin\u0117jimus. Su kiekviena misija \u012fgyjame vis daugiau \u017eini\u0173 apie M\u0117nul\u012f ir jo panaudojimo galimybes. Nors pirmoji misija \u012f M\u0117nul\u012f buvo surengta 1969 m., susidom\u0117jimas M\u0117nuliu nesuma\u017e\u0117jo ir nuo to laiko buvo surengta keletas misij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

M\u0117nulis visuomet trauk\u0117 \u017emoni\u0173 vaizduot\u0119, o dabar, tobul\u0117jant technologijoms, j\u012f galime tyrin\u0117ti i\u0161samiau. Misijos \u012f M\u0117nul\u012f yra labai svarbios siekiant suprasti M\u0117nulio pavir\u0161i\u0173, aplink\u0105 ir i\u0161teklius. Mokslininkai nuolat ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip pagerinti \u017einias apie M\u0117nul\u012f ir kaip jas panaudoti gyvybei \u017dem\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame straipsnyje su\u017einosite daugiau informacijos apie misijas \u012f M\u0117nul\u012f ir pamatysite jas i\u0161 m\u016bs\u0173 mokslini\u0173 iliustracij\u0173 perspektyvos.<\/p>\n\n\n\n

Kiek misij\u0173 buvo surengta \u012f M\u0117nul\u012f?<\/h2>\n\n\n\n

Nuo pirm\u0173j\u0173 bandym\u0173 pasiekti M\u0117nul\u012f iki \u0161iol \u012f nat\u016bral\u0173j\u012f \u017dem\u0117s palydov\u0105 buvo surengta daugiau kaip 100 misij\u0173. Ta\u010diau ne visos misijos buvo s\u0117kmingos, o keli bandymai baig\u0117si nes\u0117kme.<\/p>\n\n\n\n

Kiek kart\u0173 \u017emon\u0117s skrido \u012f M\u0117nul\u012f?<\/h3>\n\n\n\n

I\u0161 viso \u012f M\u0117nul\u012f buvo surengtos 24 pilotuojamos misijos, i\u0161 kuri\u0173 \u0161e\u0161ios s\u0117kmingai nusileido ant M\u0117nulio pavir\u0161iaus. Visos \u0161e\u0161ios pilotuojamos misijos buvo NASA \"Apollo\" programos dalis, o paskutin\u0117 s\u0117kminga misija buvo 1972 m. \"Apollo 17\".<\/p>\n\n\n\n

Be pilotuojam\u0173 misij\u0173, \u012f M\u0117nul\u012f buvo surengta daugyb\u0117 nepilotuojam\u0173 misij\u0173 - tiek s\u0117kming\u0173, tiek nes\u0117kming\u0173. \u0160ias misijas vykd\u0117 \u012fvairios kosmoso agent\u016bros, \u012fskaitant NASA, Soviet\u0173 S\u0105jungos kosmoso program\u0105 ir Kinijos nacionalin\u0119 kosmoso administracij\u0105. Tarp \u017eymiausi\u0173 nepilotuojam\u0173 misij\u0173 \u012f M\u0117nul\u012f pamin\u0117tinos 1959 m. Soviet\u0173 S\u0105jungos misijos \"Luna 1\" ir \"Luna 2\", septintajame de\u0161imtmetyje NASA vykdytos \"Surveyor\" misijos ir neseniai Kinijos vykdytos \"Chang'e\" misijos.<\/p>\n\n\n\n

Kiek \u0161ali\u0173 vaik\u0161\u010diojo M\u0117nulyje?<\/h3>\n\n\n\n

I\u0161 viso tik trims \u0161alims pavyko nuskraidinti erdv\u0117laivius \u012f M\u0117nul\u012f ir surengti ten misijas su \u012fgula. Pirmoji tai pavyko Jungtin\u0117ms Valstijoms, kurios 1969 m. \u012fvykd\u0117 istorin\u0119 misij\u0105 \"Apollo 11\", o po to iki 1972 m. sureng\u0117 dar penkias \"Apollo\" misijas. Soviet\u0173 S\u0105junga, dabar \u017einoma kaip Rusija, \u012f M\u0117nul\u012f pasiunt\u0117 kelis nepilotuojamus erdv\u0117laivius, \u012fskaitant pirm\u0105j\u012f s\u0117kming\u0105 mink\u0161t\u0105j\u012f nusileidim\u0105 1966 m., ta\u010diau j\u0173 pilotuojamos misijos niekada neper\u017eeng\u0117 \u017dem\u0117s orbitos rib\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Galiausiai 2013 m. Kinija tapo tre\u010di\u0105ja \u0161alimi, kuriai pavyko s\u0117kmingai nuskraidinti erdv\u0117laiv\u012f \u012f M\u0117nul\u012f (misija \"Chang'e 3\"), ir nuo to laiko i\u0161siunt\u0117 dar kelias misijas M\u0117nulio pavir\u0161iui tyrin\u0117ti. Kol kas \u0161ios trys \u0161alys i\u0161lieka vienintel\u0117s, s\u0117kmingai i\u0161silaipinusios M\u0117nulyje ir j\u012f tyrin\u0117jusios.<\/p>\n\n\n\n

S\u0117kmingos pilotuojamos misijos \u012f M\u0117nul\u012f<\/h2>\n\n\n\n

Nor\u0117dami i\u0161 naujo pa\u017evelgti \u012f misijas \u012f M\u0117nul\u012f, pateik\u0117me 6 naujas iliustracijas, vaizduojan\u010dias kiekvien\u0105 i\u0161 s\u0117kming\u0173 misij\u0173, kurias visas jau galite rasti m\u016bs\u0173 galerijoje. Visas \u0161ias misijas 1969-1972 m. vykd\u0117 NASA pagal \"Apollo\" program\u0105.<\/p>\n\n\n\n

1 misija: \"Apollo 11\" (1969 m.)<\/h3>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n
\n
\"\"
Iliustracij\u0105 galima rasti Mind the Graph<\/a><\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

Pirmoji misija \u012f M\u0117nul\u012f buvo istorin\u0117 misija \"Apollo 11\", kuri\u0105 1969 m. liepos 16 d. prad\u0117jo NASA. Erdv\u0117laivio \u012fgul\u0105 sudar\u0117 trys astronautai: Vadas Neilas Armstrongas, M\u0117nulio modulio pilotas Edvinas \"Buzzas\" Aldrinas ir vadaviet\u0117s modulio pilotas Maiklas Kolinsas. \u0160i misija vainikavo de\u0161imtmet\u012f trukusias NASA pastangas i\u0161laipinti \u017emones M\u0117nulyje ir saugiai gr\u0105\u017einti juos \u012f \u017dem\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Po ma\u017edaug 240 000 myli\u0173 kelion\u0117s M\u0117nulio modulis, pavadintas \"Ereliu\", atsiskyr\u0117 nuo komandinio modulio ir liepos 20 d. nusileido ant M\u0117nulio pavir\u0161iaus. \u0160i misija tapo svarbiu \u017emogaus kosmoso tyrin\u0117jimo pasiekimu ir dav\u0117 prad\u017ei\u0105 naujai mokslini\u0173 atradim\u0173 ir Saul\u0117s sistemos tyrin\u0117jimo erai.<\/p>\n\n\n\n

2 misija: \"Apollo 12\" (1969 m.)<\/h3>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n
\n
\"\"
Iliustracij\u0105 galima rasti Mind the Graph<\/a><\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

\"Apollo 12\" buvo paleistas 1969 m. lapkri\u010dio 14 d., pra\u0117jus vos keliems m\u0117nesiams po istorin\u0117s \"Apollo 11\" misijos. Pagrindinis misijos tikslas buvo toliau tyrin\u0117ti M\u0117nulio pavir\u0161i\u0173 ir atlikti mokslinius tyrimus.<\/p>\n\n\n\n

\u012egula du kartus vaik\u0161\u010diojo po M\u0117nul\u012f, rinko uolien\u0173 ir dirvo\u017eemio m\u0117ginius ir \u012freng\u0117 mokslinius prietaisus. Misija buvo s\u0117kminga, ir 1969 m. lapkri\u010dio 24 d. astronautai gr\u012f\u017eo \u012f \u017dem\u0119. \"Apollo 12\" pasiekimai pad\u0117jo pad\u0117ti pagrindus tolesniems M\u0117nulio tyrimams ir pagilino m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie artimiausi\u0105 dangaus kaimyn\u0105.<\/p>\n\n\n\n

3 misija: \"Apollo 14\" (1971 m.)<\/h3>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n
\n
\"\"
Iliustracij\u0105 galima rasti Mind the Graph<\/a><\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

\"Apollo 14\" buvo tre\u010dioji s\u0117kminga NASA nusileidimo M\u0117nulyje misija, prad\u0117ta 1971 m. sausio 31 d. Erdv\u0117laivio \u012fgul\u0105 sudar\u0117 vadas Alanas \u0160epardas, M\u0117nulio modulio pilotas Edgaras Mi\u010delas ir vadaviet\u0117s modulio pilotas Stiuartas Roosa.<\/p>\n\n\n\n

Pagrindinis misijos tikslas buvo surinkti uolien\u0173 ir dirvo\u017eemio m\u0117gini\u0173 i\u0161 Fra Mauro auk\u0161tum\u0173 regiono M\u0117nulyje, kuris, kaip manoma, yra vulkanin\u0117 sritis, ir atlikti kelet\u0105 mokslini\u0173 eksperiment\u0173. Pasivaik\u0161\u010diojim\u0173 M\u0117nulyje metu \u012fgula surinko daugiau kaip 90 kg m\u0117gini\u0173, \u012freng\u0117 mokslinius prietaisus ir atliko seisminius eksperimentus.<\/p>\n\n\n\n

4 misija: \"Apollo 15\" (1971 m.)<\/h3>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n
\n
\"\"
Iliustracij\u0105 galima rasti Mind the Graph<\/a><\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

\"Apollo 15\" pateik\u0117 ne\u012fkainojam\u0173 duomen\u0173, kurie pagilino m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie M\u0117nulio kilm\u0119, evoliucij\u0105 ir geologin\u0119 istorij\u0105 bei sudar\u0117 s\u0105lygas sud\u0117tingesniems ateities tyrimams. J\u0173 misija buvo skirta M\u0117nulio geologijai pa\u017einti ir sud\u0117tingesniems moksliniams eksperimentams M\u0117nulio pavir\u0161iuje atlikti.<\/p>\n\n\n\n

Trij\u0173 pasivaik\u0161\u010diojim\u0173 M\u0117nulyje metu jie naudojo M\u0117nuleig\u012f, kad \u012fveikt\u0173 didesn\u012f atstum\u0105 ir surinkt\u0173 daugiau kaip 170 kg uolien\u0173 ir dirvo\u017eemio m\u0117gini\u0173 - tai did\u017eiausias M\u0117nulio misijos metu surinkt\u0173 m\u0117gini\u0173 kiekis. Tuo tarpu kitas \u012fgulos narys skriejo vir\u0161 j\u0173, atlikdamas eksperimentus ir fiksuodamas vaizdus didel\u0117s rai\u0161kos kamera.<\/p>\n\n\n\n

5 misija: \"Apollo 16\" (1972 m.)<\/h3>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n
\n
\"\"
Iliustracij\u0105 galima rasti Mind the Graph<\/a><\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

Penktoji misija, nusileidusi M\u0117nulyje, buvo 1972 m. baland\u017eio 16 d. NASA paleista \"Apollo 16\". Pagrindinis misijos tikslas buvo i\u0161tirti M\u0117nulio auk\u0161tumas ir atlikti mokslinius M\u0117nulio geologijos eksperimentus.<\/p>\n\n\n\n

Jie surinko daugiau kaip 200 kilogram\u0173 uolien\u0173 ir dirvo\u017eemio m\u0117gini\u0173 ir atliko kelet\u0105 eksperiment\u0173, o \"Mattingly\" skriejo vir\u0161 j\u0173. Misija buvo s\u0117kminga ir suteik\u0117 nauj\u0173 verting\u0173 duomen\u0173 apie M\u0117nulio sud\u0117t\u012f ir istorij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

6 misija: \"Apollo 17\" (1972 m.)<\/h3>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n
\n
\"\"
Iliustracij\u0105 galima rasti Mind the Graph<\/a><\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

Paskutin\u0117 s\u0117kminga misija \u012f M\u0117nul\u012f buvo 1972 m. gruod\u017eio 7 d. NASA paleista \"Apollo 17\". Jos pagrindinis tikslas buvo atlikti i\u0161sam\u0173 geologin\u012f tyrim\u0105 M\u0117nulio Tauro ir Litro sl\u0117nio regione. \u012egula M\u0117nulio pavir\u0161iuje praleido daugiau kaip 22 valandas, o kiti jos nariai liko M\u0117nulio orbitoje, atlikdami eksperimentus ir fotografuodami M\u0117nulio pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Misija buvo visi\u0161kai s\u0117kminga, o gr\u012f\u017e\u0119 \u017emon\u0117s gavo daug naujos informacijos apie M\u0117nulio geologij\u0105, mineralogij\u0105 ir istorij\u0105. Tai buvo paskutin\u0117 pilotuojama NASA misija \u012f M\u0117nul\u012f. Nuo \"Apollo\" programos pabaigos \u012f M\u0117nul\u012f negr\u012f\u017eo n\u0117 viena pilotuojama misija, ta\u010diau artimiausiais metais planuojama rengti b\u016bsimas pilotuojamas misijas \u012f M\u0117nul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Visas \u0161ias naujojo M\u0117nulio misijos iliustracijas galite rasti m\u016bs\u0173 galerija<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuolaikin\u0117s misijos \u012f M\u0117nul\u012f: dabartinis scenarijus<\/h2>\n\n\n\n

Viena i\u0161 naujausi\u0173 misij\u0173 \u012f M\u0117nul\u012f - 2020 m. Kinijos paleista \"Chang'e-5\" misija. Misija buvo s\u0117kminga, ir jos metu buvo atgabenti M\u0117nulio pavir\u0161iaus grunto m\u0117giniai. M\u0117giniai buvo tiriami siekiant geriau suprasti M\u0117nulio susidarym\u0105 ir jo geologin\u0119 istorij\u0105. \u0160i misija buvo reik\u0161mingas Kinijos pasiekimas ir tapo svarbiu jos kosmoso tyrim\u0173 programos etapu.<\/p>\n\n\n\n

Kita daug d\u0117mesio sulaukusi misija \u012f M\u0117nul\u012f buvo NASA prad\u0117ta programa \"Artemis\". \u0160ia programa siekiama iki 2024 m. v\u0117l i\u0161laipinti \u017emones M\u0117nulyje ir tikimasi, kad ji tur\u0117s didel\u0117s \u012ftakos kosmoso tyrimams. Tikimasi, kad programa \"Artemis\" pad\u0117s geriau suprasti M\u0117nulio i\u0161teklius, jo aplink\u0105 ir panaudojimo galimybes. Naudodamiesi \u0161ia programa gal\u0117tume sukurti technologijas, kurios leist\u0173 mums gyventi M\u0117nulyje ir naudoti jo i\u0161teklius.<\/p>\n\n\n\n

Kitos NASA misijos: Artemis programa<\/h3>\n\n\n\n

Programoje \"Artemid\u0117\" suplanuotos kelios misijos, kiekviena i\u0161 j\u0173 skirta konkretiems tikslams pasiekti. Pirmoji misija, \"Artemis I\", buvo paleista be \u012fgulos 2021 m., o jos tikslas buvo i\u0161bandyti \"Space Launch System\" ir erdv\u0117laiv\u012f \"Orion\". Tikimasi, kad antroji misija, \"Artemis II\", bus misija su \u012fgula, kuri netrukus, 2024 m., apskries M\u0117nul\u012f. Tikimasi, kad tre\u010dioji misija, \"Artemis III\", leis \u017emon\u0117ms i\u0161silaipinti M\u0117nulio pavir\u0161iuje. \u0160ios misijos yra svarbus \u017eingsnis \u012f priek\u012f m\u016bs\u0173 M\u0117nulio tyrin\u0117jimo srityje, ir tikimasi, kad jos pad\u0117s mums daugiau su\u017einoti apie M\u0117nulio potencial\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Be programos \"Artemis\", artimiausiu metu \u012f M\u0117nul\u012f planuojamos dar kelios misijos. 2023 m. startuosianti VIPER misija siekia i\u0161tirti M\u0117nulio piet\u0173 a\u0161igalio region\u0105 ir ie\u0161koti vandens ledo. Pagal CLPS program\u0105 taip pat tikimasi \u012fvykdyti kelias misijas \u012f M\u0117nul\u012f, o \u0161i\u0173 misij\u0173 metu daugiausia d\u0117mesio bus skiriama nauding\u0173j\u0173 krovini\u0173 pristatymui \u012f M\u0117nulio pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuolaikini\u0173 misij\u0173 \u012f M\u0117nul\u012f svarba<\/h2>\n\n\n\n

Misijos \u012f M\u0117nul\u012f yra labai svarbios, kad suprastume M\u0117nul\u012f ir jo panaudojimo galimybes. Kiekviena misija suteikia daugiau \u017eini\u0173 apie M\u0117nulio pavir\u0161i\u0173, aplink\u0105 ir i\u0161teklius. \u0160ios \u017einios gali b\u016bti panaudotos kuriant technologijas, kurios leis mums gyventi M\u0117nulyje ir naudoti jo i\u0161teklius. M\u0117nulis yra vertingas i\u0161teklius ir gali mums pad\u0117ti keliais b\u016bdais.<\/p>\n\n\n\n

Vienas i\u0161 b\u016bd\u0173, kaip M\u0117nulis gali b\u016bti naudojamas kosmoso tyrimams. Tur\u0117dami M\u0117nul\u012f kaip baz\u0119, gal\u0117tume rengti misijas \u012f kitas planetas ir i\u0161samiau tyrin\u0117ti visat\u0105. M\u0117nulio i\u0161tekliai taip pat gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudojami kosminiams laivams ir kitoms kosmoso tyrimams reikalingoms technologijoms kurti. Tur\u0117dami baz\u0119 M\u0117nulyje, gal\u0117tume kurti technologijas, kurios padaryt\u0173 kosmoso tyrimus prieinamesnius ir ekonomi\u0161kesnius.<\/p>\n\n\n\n

Grafi\u0161kai atvaizduokite savo tyrimus naudodami Mind the Graph<\/h2>\n\n\n\n

Bet kokius sud\u0117tingus duomenis paverskite gra\u017eiomis ir lengvai suprantamomis infografikomis. Did\u017eiausi\u0173 pasaulyje moksli\u0161kai tiksli\u0173 iliustracij\u0173 derinimas su paprastomis dizaino priemon\u0117mis - tai paslaptis, pad\u0117sianti j\u016bs\u0173 mokslin\u012f darb\u0105 padaryti aktualesn\u012f ir prieinamesn\u012f auditorijai. Prenumeruokite Mind the Graph<\/a> ir prad\u0117kite tyrin\u0117ti m\u016bs\u0173 \u012frank\u012f.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\n