{"id":10482,"date":"2019-09-20T18:13:59","date_gmt":"2019-09-20T21:13:59","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.mindthegraph.com\/?p=10482"},"modified":"2022-10-18T08:23:54","modified_gmt":"2022-10-18T11:23:54","slug":"snowing-global-warming","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mindthegraph.com\/blog\/lt\/sningant-globalinis-atsilimas\/","title":{"rendered":"Lauke sninga. Ar visuotinis at\u0161ilimas tikras?"},"content":{"rendered":"

Taip, visuotinis at\u0161ilimas yra tikras. Bent jau taip teigia mokslas. Tai trumpas atsakymas. Ta\u010diau normalu, kad visuotinio at\u0161ilimo pavadinimas kelia sumai\u0161t\u012f. Ypa\u010d tada, kai art\u0117ja \u017eiema, \u0161alta ir savaitgal\u012f tikimasi sniego. Taigi pa\u017ei\u016br\u0117kime naujausius mokslinius duomenis, kad suprastume.<\/p>\n

01. Klimatas X Orai<\/strong><\/h3>\n

Tai n\u0117ra tas pats. Orai yra laikina skal\u0117, o klimatas - ilgalaikis vidurkis. Taigi net jei mes ir toliau patiriame \u0161alt\u0173 dien\u0173, tai nepanaikina pasaulin\u0117s temperat\u016bros kilimo. Ties\u0105 sakant, \u0161ilt\u0117jan\u010diame pasaulyje galima tik\u0117tis at\u0161iauresni\u0173 \u017eiem\u0173.<\/p>\n

“Klimatas apibr\u0117\u017eiamas kaip vidutiniai regiono or\u0173 modeliai per ilg\u0105 laikotarp\u012f. Tai skirtumas tarp Europos vidutinio klimato ir Vidur\u017eemio j\u016bros zon\u0173 ir at\u0161iauri\u0173 \u0161alt\u0173 Arkties tundros s\u0105lyg\u0173. Kiekviename i\u0161 \u0161i\u0173 klimato region\u0173 kiekvien\u0105 dien\u0105 vyksta temperat\u016bros, krituli\u0173, oro sl\u0117gio ir kt. svyravimai - kasdieniai svyravimai, vadinami orais\"<\/em> (\u0160altinis: \"National Geographic<\/a>).<\/p>\n

02. Ekstremalios temperat\u016bros<\/strong><\/h3>\n

\"Pasaulinio at\u0161ilimo\" terminas buvo sukurtas prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius. Tuo metu did\u017eiausi\u0105 susir\u016bpinim\u0105 k\u0117l\u0117 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dios dujos kaitina planet\u0105, <\/a>vidutin\u0117s temperat\u016bros didinimas. Ta\u010diau anglies dioksido ir metano duj\u0173 kiekis atmosferoje did\u0117ja ne tik d\u0117l temperat\u016bros kilimo. Kadangi Arktis \u0161yla, \u0160iaur\u0117s Amerikoje \u017eiemos tampa \u0161altesn\u0117s.<\/p>\n

D\u0117l klimato kaitos poveikio \u017dem\u0117je bus ne tik \u0161ildymas, bet ir ekstremalesni, pra\u017e\u016btingesni orai.<\/strong><\/p>\n

Potsdamo universiteto fizikas Stefanas Rahmstorfas socialiniame tinkle \"Twitter\" paai\u0161kino \u0161alt\u0173 dien\u0173 ir visuotinio at\u0161ilimo ry\u0161\u012f:<\/p>\n

\"twiteer\"<\/a><\/p>\n

\""Twitter"<\/p>\n

\"Dxdm2J_X0AE0eBg\"<\/p>\n

I\u0161 tikr\u0173j\u0173 d\u0117l visuotinio at\u0161ilimo \u0160iaur\u0117s Amerikoje \u017eiemos tur\u0117t\u0173 b\u016bti at\u0161iauresn\u0117s. Du dokumentai, vienas i\u0161 j\u0173 paskelbtas Gamtos prane\u0161imai<\/a> o kitas - Nature Geoscience<\/a> nustat\u0117 ry\u0161\u012f tarp \u0161iltesn\u0117s Arkties temperat\u016bros ir \u0161altesni\u0173 \u0160iaur\u0117s Amerikos \u017eiem\u0173.<\/p>\n

Straipsniuose nurodoma, kad smarkios \u017eiemos oro s\u0105lygos Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose yra labai susijusios su Panarktidos geopotencialo auk\u0161\u010dio ir temperat\u016bros anomalijomis. \u0160i priklausomyb\u0117 labiausiai pasirei\u0161kia rytin\u0117je JAV dalyje.<\/p>\n

\u0160ilta Arktis rei\u0161kia \u0161altesnes ir sniegingesnes \u017eiemas JAV \u0161iaur\u0117s rytuose.<\/strong><\/a><\/h3>\n

\"I\u0161 esm\u0117s tai patvirtina istorij\u0105, kuri\u0105 pasakoju jau kelerius metus\". sak\u0117 tyrimo bendraautor\u0117 Jennifer Francis, <\/a>Rutgerso universiteto j\u016br\u0173 ir pakran\u010di\u0173 moksl\u0173 tyrim\u0173 profesorius Aplinkos ir biologijos moksl\u0173 mokykla.<\/a> \"D\u0117l \u0161iltos temperat\u016bros Arktyje reaktyvin\u0117 srov\u0117 smarkiai svyruoja, o kai ji svyruoja toliau \u012f pietus, \u0161altas oras pasiekia toli \u012f pietus. \u0160ie svyravimai paprastai i\u0161lieka ilgesn\u012f laik\u0105, tod\u0117l orai, kuriuos turime rytin\u0117je JAV dalyje, nesvarbu, ar jie \u0161alti, ar \u0161ilti, pasilieka pas mus ilgiau.\"<\/p>\n

03. Tur\u0117tume atv\u0117sti<\/strong><\/h3>\n

Pasaulinis at\u0161ilimas yra nat\u016bralus ciklas ir mes su juo neturime nieko bendra. Tiesa? NE. A\u0161 jau ra\u0161iau apie\u00a0<\/a>\u00a0nat\u016brali\u0173 \u017dem\u0117s cikl\u0173 ir \u017emogaus sukeltos klimato kaitos skirtumus.<\/p>\n

Galimos gamtin\u0117s temperat\u016bros kilimo prie\u017eastys:<\/strong><\/p>\n

Saul\u0117:\u00a0<\/strong>Per pastaruosius 35 metus Saul\u0117 v\u0117so. Ta\u010diau pasaulin\u0117 temperat\u016bra ir toliau kyla.<\/p>\n

\"
Metinis pasaulin\u0117s temperat\u016bros pokytis (plona \u0161viesiai raudona spalva) ir 11 met\u0173 slenkamasis temperat\u016bros vidurkis (stora tamsiai raudona spalva). Temperat\u016bra nuo NASA GISS<\/a>. Metin\u0117 bendra saul\u0117s spinduliuot\u0117 (plona \u0161viesiai m\u0117lyna spalva) ir 11 met\u0173 slenkamasis TSS vidurkis (stora tamsiai m\u0117lyna spalva). TSS 1880-1978 m. i\u0161 Krivova et al. 2007. TSS nuo 1979 iki 2015 m. i\u0161 Pasaulio radiacijos centras<\/a> (atnaujint\u0173 duomen\u0173 ie\u0161kokite PMOD rodykl\u0117s puslapyje). Naujausi\u0173 Saul\u0117s spinduliuot\u0117s grafik\u0173 galima rasti Atmosferos ir kosmoso fizikos laboratorijos LISIRD svetain\u0117je. (\u0160altinis)<\/a><\/figcaption><\/figure>\n

Prie\u0161 ledynmet\u012f:<\/strong>\u00a0Ar \u017einote, kad\u00a0manoma, kad laukia dar vienas ledynmetis.<\/a>, o ne \u0161iltas?<\/p>\n

Vulkanizmas:\u00a0<\/strong>Ugnikalniai i\u0161skiria \u0161ilum\u0105 sulaikan\u010dias dujas, tod\u0117l jie gali b\u016bti atsakingi u\u017e temperat\u016bros poky\u010dius, ar ne? Ties\u0105 sakant, jie i\u0161skiria ma\u017eiau nei 1% CO2, kur\u012f i\u0161skiria \u017emon\u0117s. Be to, dideli i\u0161siver\u017eimai, kai jie \u012fvyksta, atv\u0117sina \u017dem\u0119, o ne j\u0105 \u0161ildo. \"Nature\" straipsnyje \"Paskutin\u0117 ma\u017eojo ledynme\u010dio faz\u0117, kuri\u0105 l\u0117m\u0117 ugnikalni\u0173 i\u0161siver\u017eimai<\/a> paai\u0161kinti, kaip XVIII am\u017eiuje pasaulis i\u0161 vulkan\u0173 at\u0161aldyto klimato \u0117m\u0117 pereiti prie \u017emogaus i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 su\u0161ildyto klimato.<\/p>\n

Apibendrinimas:\u00a0<\/strong><\/p>\n

\"temperat\u016bra\"<\/a>
Pasaulin\u0117s pavir\u0161iaus temperat\u016bros anomalijos nuo 1870 iki 2010 m. ir joms \u012ftak\u0105 darantys nat\u016bral\u016bs (saul\u0117s, vulkaniniai ir vidiniai) bei antropogeniniai veiksniai. (\u0161altinis)<\/a><\/figcaption><\/figure>\n

<\/h3>\n

04. Temperat\u016bra did\u0117ja visame pasaulyje<\/strong><\/h3>\n

Dabartiniai moksliniai duomenys rodo, kad iki pramon\u0117s revoliucijos \u0161alt\u0173j\u0173 ir \u0161ilt\u0173j\u0173 laikotarpi\u0173 nebuvo visame pasaulyje.<\/p>\n

Mokslininkai tyr\u0117 ma\u017e\u0105j\u012f ledynmet\u012f,<\/a> \u0161al\u010diausia pra\u0117jusio t\u016bkstantme\u010dio epocha. Rezultatai rodo, kad \u0161al\u010diausia temperat\u016bra visame pasaulyje buvo skirtingais \u0161imtme\u010diais. XV a. tai vyko Ramiojo vandenyno centrin\u0117je ir rytin\u0117je dalyje, XVII a. - \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 Europoje ir \u0160iaur\u0117s Amerikos pietry\u010diuose. Ta\u010diau likusiuose regionuose \u0161al\u010diausia temperat\u016bra buvo tik XIX a. viduryje.<\/p>\n

05. J\u016bros lygis<\/strong><\/h3>\n

Pirmiausia reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f skirtumus tarp santykinio j\u016bros lygio poky\u010dio ir absoliutaus j\u016bros lygio:<\/p>\n